Pasirinkimo kriterijai

Važiavom gausia moteriška kompanija – tame tarpe dvi mergytės nepilnų 3-ų ir nepilnų 1-erių metų. Skridome į Bodrumą, viešbutį rinkomės iš pigiausių, tačiau Bodrumas yra tikrai brangus kurortas Turkijos kontekste.

Mums svarbu buvo, kad viešbutis būtų miestelyje, kur vakare būtų malonu pasivaikščioti. Labai pataikėme atradusios Ortakent Yahsi (Ortakent Beach) – ilga promenada, žmonių dar nedaug, paplūdimys tai siauresnis tai platesnis, akmenuotas, yra patogūs „įėjimai į jūrą”. Nežinau, ką iš tikrųjų darė tie vyrai nuotraukoje, bet juokėmės, kad valo smėlį nuo akmenų 🙂

Galima rinktis ir kitus kurortinius miestelius – Gumbet, Bitez ar Torba – pro juos teko pravažiuoti, jie pasirodė mažesni. Gumbet įsikūręs kalne, tad iki jūros ir atgal reikia nemenkai pamankštinti kojas.

Bodrum

Bodrumas – tikrai gražus graikiško tipo miestukas. Didelė marina (jachtų uostas), pilna gražiausių laivų.

Gatvelės pilnos parduotuvių, kadien išskyrus trečiadienį vyksta turgūs. Istorijos mylėtojų čia laukia šv. Petro pilis su povandeninės archelogijos muziejumi (pagal aprašymą labai neblogas, bet su vaikais nesilankėm) ir buvusio šlovingo miesto Halikarnaso, į kurį žengė Aleksandras Didysis, griuvėsiais. Vienas iš žymesnių jo gyventojų buvo istorikas Herodotas.

Efes

Efesas – labai žymus senovinis miestas, prasidėjęs nuo Artemidės šventyklos, statytas 3 vietose (į paskutinę perkeltas gana drąstiškai – gyventojams nesutinkant buvo tiesio užsuktas vanduo ir jiems neliko nieko kito kaip persikraustyti).

Efesas kasinėjamas jau 150 metų, o atkasta dar gal koks 15%. Šiek tiek pastatų atstatyta, vaikštant po miestą vis nepalieka mintis, kaip būtų jei turkai kaip mes su Valdovų rūmais pasielgtų? Autentiškumo gali irgi pritrūkti – labai daug yra išvežta į Britų muziejų. Tada turkų valdininkams pakako bakšišo ir galėjai vežtis ką tik nori…

Efese daug populiariosios istorijos dalykų, kurie taip linksmina turistus. Štai pavyzdžiui viešieji tualetai, kurie kaip ir romėniškos pirtys buvo tiesiog bendravimo vieta. Čia ponams vieteles sušildydavo vergai, čia kilmingesni sėdėdavo tekančio vandens griovelio pradžioje, čia fontano čiurlenimas slopino garsus – juk svarbūs reikalai aptariami konfidencialiai 🙂

Celsus biblioteka garsi ne tik savo istorine verte (atstatyti ją padėjo Austrijos vyriausybė). Legenda sako, kad nuo jos iki meilės namų vedė požeminis tunelis, tad savo žmonas atlydėję į agorą (prekybos centrą), vyrai galėjo užsitikrinti sau intelektualų alibi. O rusų turistai jau nuo pat įėjimo vis klausinėja „Kak proiti v biblioteku?” 🙂

Efeso viešnamis yra dar vienos sparnuotos frazės – eiti į karę – kaltininkas. Jūreiviams einantiems pagrindine gatve buvo reklamuojama – „Jei verkia širdis, laikykis kairės ir rasi moterų meilę. Reikalingi pinigai”.

Efeso teatras itin garsus – ne tik savo akustika, tuo kad čia norėjo pasisakyti šv. Petras (tik jam neleido), bet ir tuo kad jame koncertavo Eltonas Džonas ir Stingas 🙂 tiesa, nuo rokenrolo atstatytos vietos neatlaikę, nuslinko šlaitas ir koncertus užraukė.

Pasaulio stebuklai

Kelionės metu mačiau 2 iš 7 Senojo pasaulio stebuklų. Štai tap atrodo Mauzoliejus (Bodrume), skirtas mirusiam karaliui Mausoliejui.

O štai taip – didingoji Artemidės šventykla (nemažai jos kolonų galite pamatyti Britų muziejuje).

Marija, vanduo ir norai

Greta Efeso sakoma paskutinius metus praleido šv. Marija, atvykusi čia su Jonu Krikštytoju. Tą pripažįsta ir Vatikanas – čia lankėsi jau du popiežiai.

Na, o turistai čia pasivaišina stebuklingu vandeniu ir palieka raštelius su savo norais. Svarbu tik užrašyti savo tikslų adresą, kad šv. Marija žinotų ką pradžiuginti 🙂


Plaukiam į Graikiją

Gal jau iškilo klausimas – prie ko ta Graikija? Ne graikiški griuvėsiai labiausiai mums patiko, o dienos išvyka į Kos salą. Valanda keltu, 28 eur į abi puses (paima tiesiai nuo viešbučio), Kos uoste mus sutinka lietuvis pasienietis atvykęs padėti graikų kolegoms. Tik išlipus iš laivo pradedam džiaugtis – atrodo čia viskas geriau: crepes, graikiškas maistas, vynas, gatvelės, net kvėpuoti lengviau 🙂

Veikti čia nėra labai daug ką – galima pasivažinėti turistiniu traukinuku, pažiūrėti dar vienus griūvėsius, parymoti po medžiu po kuriuo sėdėjo Hipokratas (tam platanui ne daugiau kelių šimtų metų, bet vis tiek tai seniausias medis…)

Ne vien mes sužavėtos – plaukiant keltu atgal iš flamandžių išgirstame – kitais metais atostogausim Kose… Graikijos salos nepaliečiamos streikų, tad tikėkimės atostogoms liks tinkamos, o keliautojai iš nukritusių kainų tik išloš…

Dar šis tas…

Neįtikėtinas turkų prekeivių išradingumas 🙂

Jei galite išvengti Tezturo – važiuokite su kitais kelionių operatoriais… Už ekskursijas jie ima dvigubai daugiau nei vietinės agentūros, pažadėjus būti sutartą valandą ir padėti išspręsti problemas su viešbučiu – tiesiog nepasirodo… iki lemputės 🙂

O šiaip tai turkiškas „bardakas” viešbutyje buvo ir į naudą – nereikėjo apleisti kambario 12 val., jo tvarkyti atėjo tik 16 val., kai jau buvo laikas judėti namo 🙂

Atostogos juk buvo geros 🙂

www.travelplan.lt – puslapis keliaujantiems savarankiškai

9 thoughts on “Buvom Turkijoj, labiausiai patiko – Graikija”
  1. Labai geras pasakojimas,pati esu buvusi 2007m. Kroatijoje su kemperiu .Kuo daugiau pasakojimu,kur tiek daug issamios informacijos.

  2. Na, tokią kainą už nakvynę kempinge teko matyti tik pačiam Dubrovniko mieste , o šiaip, birželio mėnesį, nakvynė keturiems palapinėje kainuoja apie 20 eur. O apartamentus irgi galima ir už 100 eur. rasti ir sakyti kad neapsimoka 🙂

  3. Aš tai nerizikuočiau važiuoti per Lenkiją neturėdamas grynų: kava degalinėse iš aparatų, mažesnėse degalinėse WC visur mokami, o ir didelėse, tipo Orlen, įsipylus benzino gali pareikšti, kad kortelių nepriima, nes nėra ryšio, tada teks kukuoti, kol ryšys arba grynieji atsiras.

  4. Apokai, tu degaliniu tiek, kad visose nebunant rysio neimanomas dalykas. Beto niekas nesake kad grynuju neturejome, zlotu nekeiteme, ir maziau bijoti reikia keliaujant….sekmes

  5. O ant ko pagavote tą gražią žuvį ? Mums kažkodėl su žvejyba ten nesisekė…

  6. Ne apie baimes eina kalba, man šitoj vietoj patarimų nereikia, turiu patirties daugiau negu pakankamai. Aš kalbu apie pirmus kartus važiuojančius, kuriems kiekvienas toks rašinys yra kaip instrukcija, ką ir kaip daryti, todėl, kai ta instrukcija yra, nebūtinai, klaidinga, bet kažkiek netiksli, tas pradedantysis keliautojas gali turėti problemų.

  7. Na man šiemet grynų pritrūko lygiai 8 zl, o euru nesugebėjau įkišti, čia toks atvejis, kai korteles priima, bet ryšys baigiasi, sugaišau aukso vertės valandą, kol degalinės darbuotojas nuvežė iki bankomato, tiesa, atgal jį reikėjo stumti, nebeužsivedė.

    O išeitis visada yra, tik kartai nesinori nesusipratimų, kai gali nuo jų apsisaugoti.

    Bet aš čia jau pradėjau, kaip senas „pirdyla” moralizuoti. Ir pats esu važinėjęs „na ura”, taip sakant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *