Rugsėjis visada atrodo tinkamiausias mėnuo trumpai išvykai – nebe tokia alinanti vasaros kaitra, bet dar pakankamai šilta, kad keliaujant būtų malonu. Šiais metais nusprendėme, kad atostogoms pakaks trijų dienų, tačiau norėjome nukeliauti ten, kur nebuvome. Pasirinkome Malborką, Lenkijoje – miestą, garsėjantį didžiausia gotikine pilimi pasaulyje. Mes keturi – aš su vyru ir mūsų draugai Inga su Dariumi – nusprendėme, kad ši kelionė bus puiki proga pabūti kartu ir atrasti naują vietą.
Pirmoji diena – kelionė ir pirmas susitikimas su Malborko pilimi
Iš Kauno išvažiavome ankstų rytą automobiliu. Kelias per Lenkiją buvo patogus, o rudeniškai šilta rugsėjo saulė lydėjo mus visą kelią. Į Malborką atvykome po pietų. Įsikūrėme viešbutyje netoli miesto centro, iš kurio jau matėsi raudonų plytų pilies bokštai. Vaizdas buvo įspūdingas.
Vos palikę daiktus, patraukėme link pilies. Malborko pilis iš tiesų pribloškia dydžiu – atrodo, kad ji užima pusę miesto. Vaikščiodami palei pilies sienas jautėmės lyg grįžę į viduramžius. Įėjome į vidinį kiemą, pamatėme didžiulius vartus, gynybines sienas ir dailiai atrestauruotas sales. Vaikai mūsų šį kartą nebuvo kartu, todėl turėjome galimybę neskubėdami klausytis gido pasakojimų. Sužinojome, kad pilį XIII a. pastatė Kryžiuočių ordinas ir ji ilgą laiką buvo jų sostinė. Vakare pavakarieniavome jaukiame restorane šalia pilies – užsisakėme barščius, cepelinų lenkišką versiją ir, žinoma, vietinio alaus.
Antroji diena – pilies muziejus ir pasivaikščiojimai po miestą
Antrą dieną nusprendėme visą rytą skirti pilies muziejui. Įėjome į pagrindinį kompleksą ir leidomės į tikrą istorijos kelionę. Didžiulės salės su skliautuotomis lubomis, ginklų ekspozicija, senoviniai baldai – visa tai sukūrė ypatingą atmosferą. Mūsų draugas Darius, kuris mėgsta istoriją, sustodavo prie kiekvieno eksponato ir pasakodavo mums dar daugiau, ką pats buvo skaitęs. Inga, priešingai, labiausiai džiaugėsi vitražais ir menine pilies puse – ji nuolat fotografavo.
Po pietų išėjome pasivaikščioti po Malborko senamiestį. Nors pats miestas nėra didelis, bet jo centras jaukus – su mažomis kavinukėmis, aikštėmis ir upės krantine. Sustojome prie Nogat upės, kuri teka šalia pilies. Vaizdas buvo ramus ir gražus – rudeninės spalvos atsispindėjo vandenyje, o mes sėdėjome ant suoliuko, valgėme ledus ir tiesiog kalbėjome apie gyvenimą. Vėliau užsukome į vietinę kepyklėlę, kur paragavome obuolių pyrago – tai tapo mūsų mažąja tradicija kelionės metu.
Vakare nusprendėme dar kartą grįžti prie pilies, nes norėjome pamatyti ją apšviestą. Tai buvo neapsakomas reginys – raudonos plytos ir bokštai, apšviesti šiltomis šviesomis, atrodė lyg iš pasakos.
Trečioji diena – paskutinės akimirkos ir atsisveikinimas
Trečią dieną turėjome tik pusę dienos prieš kelionę atgal, tad nusprendėme aplankyti mažąją rotušę ir miesto muziejų. Malborkas nėra didelis, bet kiekvienas kampas kupinas istorijos. Sužinojome apie miesto gyvenimą po karo, apie tai, kaip buvo atstatyta pilis, nes dalis jos buvo sugriauta.
Prieš išvykdami dar kartą nuėjome prie Nogat upės. Ten visi keturi pasidarėme paskutinę bendrą nuotrauką su pilimi fone. Aš ir Inga nusipirkome po nedidelį suvenyrą – keraminį magnetuką su Malborko pilies atvaizdu.
Kelionė atgal į Lietuvą buvo kupina įspūdžių ir pokalbių. Kalbėjome, kad trys dienos tikrai buvo pakankamai, kad pajustume Malborko dvasią, bet jei būtume turėję daugiau laiko, galbūt būtume aplankę ir netoliese esančius miestelius.
Trys dienos Malborke, Lenkijoje rugsėjo mėnesį mums, dviem draugų poroms, buvo puikus pasirinkimas. Čia radome įspūdingą istoriją, pasivaikščiojimus jaukiame mieste, ramybę prie upės ir skanų vietinį maistą. Malborko pilis paliko didžiausią įspūdį – tai vieta, kurią privalo pamatyti kiekvienas, besidomintis istorija ar tiesiog ieškantis gražių kelionių potyrių.
Grįžome namo ne tik su nuotraukomis, bet ir su prisiminimais, kurie dar ilgai išliks. Ši trumpa kelionė priminė mums, kaip svarbu kartais sustoti, išvykti su draugais ir pasidžiaugti tuo, ką gali pasiūlyti mūsų kaimyninė Lenkija.
MyTravel 
A6 
biruta