Rugsėjis man visada yra ypatingas mėnuo – tai laikas, kai vasara jau palengva atsisveikina, bet saulės ir šilumos dar pakanka. Šiais metais nusprendžiau, kad noriu išvykti vienas, be skubos ir kasdienio šurmulio, ir pasirinkau Burgasą, Bulgarijoje. Apie šį miestą buvau girdėjęs ne tiek daug – dažniau minimi Varna ar Sofija, bet Burgasas traukė tuo, kad jis prie Juodosios jūros, turintis savo paplūdimius, parkus ir savitą atmosferą.
Pirmoji diena – atvykimas ir pirmi pasivaikščiojimai
Į Burgasą atskridau popietę. Oras buvo idealus – apie 25 laipsnius, lengvas jūros vėjas. Įsikūriau mažame viešbutyje netoli centro. Nors buvau pavargęs po kelionės, vis tiek išėjau pasivaikščioti. Pirmiausia patraukiau link Sea Garden – garsiojo jūros sodo parko, kuris tęsiasi palei krantą. Vaikščiodamas plačiais takais, tarp gėlynų ir palmių, iškart pajutau, kad Burgasas yra labai jaukus miestas. Vakare užsukau į nedidelę taverną ir paragavau „šopska salata“ – bulgarų klasikos su pomidorais, agurkais, paprikomis ir feta. Prie to dar pridėjau vietinio vyno taurę – viskas buvo paprasta, bet labai skanu.
Antroji diena – paplūdimys ir senamiestis
Antrą dieną nusprendžiau skirti paplūdimiui. Rugsėjį Burgaso paplūdimiai nebėra perpildyti, todėl buvo daug erdvės. Pusdienį praleidau degindamasis ir maudydamasis Juodojoje jūroje. Vanduo buvo šiltas, bangos nedidelės – tobula poilsiui. Po pietų nuėjau į miesto centrą, pasivaikščiojau po senamiestį. Gatvelės jaukios, pilnos mažų parduotuvėlių ir kavinių. Sustojau kavinukėje išgerti kavos ir stebėjau, kaip vietiniai neskubėdami eina savo reikalais. Mane sužavėjo Burgaso ritmas – ramus, nesuvaidintas.
Trečioji diena – kelionė į Nesebarą
Trečią dieną nusprendžiau leistis į išvyką – traukiniu nuvažiavau į Nesebarą, kuris yra visai netoli Burgaso. Tai vienas seniausių Bulgarijos miestų, įtrauktas į UNESCO paveldą. Vaikščiojau senomis akmenimis grįstomis gatvėmis, grožėjausi mažomis bažnytėlėmis ir mediniais namais, išlikusiais iš senų laikų. Užlipęs ant pakrantės uolų, žiūrėjau į jūrą ir galvojau, kiek kartų per šimtmečius šios vietos matė laivus, atvykstančius iš viso pasaulio. Ten pietavau – valgiau šviežią žuvį su daržovėmis, o desertui – baklavą. Grįžęs vakare į Burgasą dar kartą pasivaikščiojau jūros sodu – šį kartą jau su žibintais ir romantiška atmosfera.
Ketvirtoji diena – muziejai ir kultūra
Kad kelionė nebūtų vien tik paplūdimiai, nusprendžiau aplankyti Burgaso muziejus. Užsukau į Etnografinį muziejų, kur sužinojau daug apie Bulgarijos tradicijas – tautinius drabužius, papročius, senovinius įrankius. Taip pat aplankiau Archeologijos muziejų, kuriame buvo eksponatų dar iš trakų laikų. Tai priminė, kad Bulgarija turi itin seną istoriją, apie kurią dažnai pamirštame. Po muziejų užsukau į restoraną su terasa. Užsisakiau „kavarma“ – troškinį su kiauliena ir daržovėmis moliniame inde. Maistas buvo sotus ir aromatingas – tikra bulgariška virtuvė.
Penktoji diena – paskutinė diena ir atsisveikinimas
Paskutinę dieną nusprendžiau tiesiog mėgautis Burgasu. Ryte išėjau anksti pasivaikščioti prie jūros, stebėjau žvejus, kurie grįžo su tinklais. Vėliau dar kartą aplankiau Sea Garden – šį kartą sustojau prie paminklų, kurie išsidėstę parko teritorijoje. Sėdėdamas ant suoliuko, rašiau atviruką šeimai – seniai nebuvau tai daręs. Popiet dar sykį nuėjau į paplūdimį, panardžiau ir sėdėdamas smėlyje galvojau, kaip greitai prabėgo penkios dienos. Vakare užsukau į restoranėlį paskutinei vakarienei – paragavau „tarator“ sriubos, pagamintos iš jogurto, agurkų ir krapų. Ji buvo gaivi ir lengva – puikiai tiko kelionės pabaigai.
Penkių dienų kelionė į Burgasą, Bulgarijoje rugsėjo mėnesį tapo tikru atradimu. Čia radau viską: ramų poilsį paplūdimiuose, kultūrą ir istoriją muziejuose, jaukų miesto centrą ir netoliese esantį Nesebarą, kuris mane sužavėjo savo senovine atmosfera. Burgasas pasirodė kaip miestas, kuriame galima suderinti ir poilsį, ir pažinimą. Grįžau su jausmu, kad Bulgarija yra daug daugiau nei tik turistiniai kurortai – tai šalis su turtinga istorija, skaniu maistu ir draugiškais žmonėmis.
mykols 
A6 
biruta