Menorka maziausia abalearu salu sese

Pamirškite Ibisą ir Maljorką: Menorka – sala, kurioje laikas teka lėčiau

​Paskutinė, ilgą laiką dar neaplankyta Balearų sala mano sąraše buvo Menorka. Apie ją kalbama mažiausiai, ji nemirga socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje taip, kaip turistų nugulti kaimyniniai kurortai – Ibisa ar Maljorka. Norėdamas susidaryti pilną įspūdį apie šį salyną, nusprendžiau ištaisyti šią klaidą. Kelionei pasirinkau laiką, kai saloje mažiausias žmonių antplūdis, bet jau ganėtinai šilta ir ką tik pasibaigęs lietaus sezonas – paskutinę balandžio savaitę.

​Pirmasis įspūdis: kai civilizacija nusprendžia pailsėti

​Tiesa, sala nemaloniai nustebino vos tik atvykus į oro uostą. Po 22 valandos viešojo transporto čia tiesiog nebėra. Mums įprastos taksi programėlės Menorkoje neveikia, tad automobilį teko užsisakyti internetu tiesiog vietoje ir stoti į ilgą, varginančią eilę. Taip praėjo pusantros valandos, kol galiausiai pavyko pasiekti nakvynės vietą.

​Tačiau kitą rytą Menorka pasirodė visu savo gražumu. Viešieji autobusai čia kursuoja tik tarp pagrindinių miestų, o norint iš sostinės Mao (Mahono) nuvažiuoti į pajūrį, dažniausiai tenka daryti persėdimą. Todėl primygtinai rekomenduoju išsinuomoti automobilį. Man tai pavyko padaryti neįtikėtinai pigiai – ekonomiškas hibridinis universalas kainavo vos 8 eurus parai, o tai, lyginant su kitomis Balearų ar Kanarų salomis, yra tikra kapeika.

​Sala su vienu pagrindiniu keliu ir paslaptingais miesteliais

​Menorka yra mažiausia Balearų salyno sesė, turinti vos kelis pagrindinius kelius. Jos geografija paprasta: norint aplankyti kokį nors miestą salos pakraštyje, dažniausiai tenka tuo pačiu keliu grįžti atgal į salos vidurį ir tik tada tęsti kelionę. O aplankyti čia tikrai yra ką!

​Pagrindiniai salos centrai yra Mahonas ir Siutadela (Ciutadella), tačiau ne mažiau žavūs ir mažesni miesteliai. Pavyzdžiui, Alajoras – senovinis, ant kalvos įsikūręs miestas, garsėjantis siauromis gatvelėmis ir tradiciniu Menorkos sūriu. Taip pat verta užsukti į Fornelsą (Fornells) – ramų žvejų kaimelį šiaurinėje pakrantėje, kurio balti namukai atsispindi ramioje įlankoje. Būtent Fornelse gimė ir garsioji Menorkos pomidorų sriuba su figomis (Oliaigua su figomis) – keistas, bet genialus vietinių ūkininkų derinys, kai sūri, česnakais ir žolelėmis kvepianti šilta sriuba valgoma užsikandant saldžiomis šviežiomis figomis.

​Jei keliaujate be automobilio, rekomenduoju iškart apsistoti Siutadeloje. Tai istorinis ir kultūrinis salos perlas. Čia gausu muziejų, meno parodų ir puikių restoranų su vaizdu į senąją prieplauką. Be to, aplink Siutadelą driekiasi daugybė skirtingų paplūdimių.

​Nuo švelnaus smėlio iki uolų alpinizmo

​https://www.instagram.com/reel/DZPwYFsKojB/?igsh=MzV1ODZyMzVvNGtx

Aplink Siutadelą būtina aplankyti kelis įspūdingus paplūdimius. Švelnaus, balto smėlio ieškotojams patiks Cala en Bosch arba Cala Blanca – čia patogu privažiuoti, o vanduo primena baseiną. O štai tie, kurie nebijo nuotykių ir nusileidimų nuo stačių uolų, privalo atrasti Cala en Brut. Čia nėra smėlio – tai uolėta įlanka su įrengtomis platformomis, nuo kurių vietinis jaunimas drąsiai šokinėja į turkio spalvos vandenį.

​https://www.instagram.com/reel/DYxfC8jO48H/?igsh=dTl5cTFjNGtrcHpv

Pačioje Siutadeloje būtinai pasivaikščiokite po senamiestį, aplankykite didingą Šv. Marijos katedrą ir paragaukite vietinio deserto Ensaimada – tai puri, sraigės formos bandelė, pabarstyta cukraus pudra, kuri tiesiog tirpsta burnoje.

​https://www.instagram.com/reel/DXzpwtzOLgA/?igsh=MW90cXJudm9ncnpnNA==

Daugybė gniaužiančių kvapą vaizdų laukia salos pietuose. Iki kai kurių pakrančių tenka važiuoti tokiais siaurais ir vingiuotais keliukais, kad 30 kilometrų atstumą įveiki per gerą valandą. Prie vienų paplūdimių galima privažiuoti arti, o iki kitų, pavyzdžiui, garsiojo Macarella, tenka kulniuoti pėsčiomis apie 20 minučių. Norint pamatyti gretimą Macarelleta paplūdimį, tenka kopti į uolą ir vėliau nuo jos nusileisti. Tačiau kai viršūnėje atsiveria vaizdas į apačioje tyvuliuojančią įlanką, akimirksniu pamiršti visą nuovargį.

​https://www.instagram.com/reel/DXmO4veCgur/?igsh=d3U2aDV0ZmV4aDEz

Visi Menorkos paplūdimiai stulbinamai skirtingi: vienur pakrantėje telpa vos keli žmonės, kitur nėra smėlio, o pačios įlankos tarp uolų primena siaurus šiaurietiškus fiordus. Yra ir didesnių, smėlėtų, išgaubtų paplūdimių, kurie labiau pritaikyti turistams, bei atokių, jaukių kampelių, kur užklysta tik vienas kitas keliautojas. Kas mane nustebino labiausiai – tai jūros spalvų paletė. Vanduo čia keičia spalvas nuo žydros iki žalios ar gilaus turkio, o jo skaidrumas ir švara yra tiesiog pavydėtini.

​Kulinarinė Menorkos paslaptis, kurią naudojame kasdien

​Smaližiams ir, ypatingai, jūros gėrybių mėgėjams Menorkoje yra ką veikti. Tradiciniai patiekalai čia neatsiejami nuo jūros laimikių. Be minėtos pomidorų sriubos, salos pasididžiavimas yra Caldereta de Langosta – prabangus omarų troškinys, kurį dievina net Ispanijos karališkoji šeima. Taip pat verta paragauti Arroz Caldoso – sultingo ryžių patiekalo su krevetėmis, moliuskais ir krabais.

​Beje, ar žinojote, kad Menorka yra visame pasaulyje populiaraus padažo – majonezo – tėvynė? Legenda pasakoja, kad XVIII amžiuje prancūzų hercogas užėmė Mahono miestą (sostinę). Jo virėjas norėjo paruošti pergalės puotą, tačiau saloje trūko ingredientų, tad jis tiesiog išplakė kiaušinių trynius su vietiniu alyvuogių aliejumi. Prancūzai liko sužavėti šiuo „Mahono padažu“ (Salsa Mahonesa), parsivežė receptą į Paryžių, ir taip jis užkariavo pasaulį!

​Šviežią žuvį, aštuonkojus ar moliuskus saloje galima nusipirkti beveik kiekvienoje didesnėje parduotuvėje – pardavėjos jūsų pasirinktą laimikį iškart vietoje nemokamai išdoros. Tačiau tikrajai vietos dvasiai pajusti labai rekomenduoju aplankyti istorinį žuvies turgų Mahone (Mercat de Peix).

​Vietinis ritmas, prie kurio reikia priprasti

​Kalbant apie praktinius dalykus – nakvynę – saloje teko patirti ir šiek tiek realybės šoko. Nuotraukos internete ne visada atitiko tikrovę. Viešbučių būklė dažnai buvo prastesnė nei tikėtasi, kambariams reikėjo atnaujinimo, ir tai pasitaikė net 4 žvaigždučių vietose. Taip pat visur stebino neįtikėtinai lėtas registracijos procesas. Asmens dokumentų skenavimas, formų pildymas rankiniu būdu ir duomenų suvedimas į sistemą kartais užtrukdavo net iki 30 minučių. Čia niekas niekur neskuba.

​Reziumė: sala, kurioje laikas sustoja

​Mano išvada, palyginus visas Balearų salas, viena: Menorka yra tobula kryptis tiems, kas ieško ramaus, autentiško poilsio. Čia nerasite prieš turistus protestuojančių vietinių, nes viskas vyksta subalansuotai. Kasdienis gyvenimas čia teka lėtai, su šventomis popietės siestomis, kai miesteliai trumpam apmiršta. Čia rasi galybę nepaliestos gamtos, atokių vietų ramiam piknikui ant jūros kranto, o vakarui atėjus – galėsi jaukiai įsilieti į vietinių gyventojų šurmulį mažose kavinukėse.

​Menorka nešaukia apie save garsiai, ji tiesiog leidžia ja mėgautis tiems, kas moka niekur neskubėti.