Pavasaris, saulutė už lango, nesinori tūnoti namuose. Panaršę internete atradome, ką galėtume įdomaus pamatyti aplinkui, susirašėme ant lapelio lankytinas vietas, adresus ir pirmyn į kelionę.
1 sustojimas Biržuvėnų dvaro sodyba
Šis Telšių rajone esantis dvaras – vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo XVIII – XX a. pirmos pusės dvarų, kuriems pavyko iki mūsų dienų išlaikyti savo struktūrą, kompleksiškumą.
Labai smagiai pasivaikščiojome po šį unikalų medinį dvariuką, užėjome į vidų, gidė labai įdomiai papasakojo dvaro istoriją, labiausiai įstrigo istorija tokia: „Šiame dvare gyveno lenkų didikai, jie buvo labai paprasti žmonės, labai gražiai ir maloniai bendravo su savo tarnais, ir kai įvyko sukilimas, užgrobinėjo dvarus, ir trėmė didikus, tai tarnai sužinojo, kad trems jų šeimininkus, tai juos iškart perspėjo ir jie spėjo pabėgti ir tarnų dėka jie išsaugojo savo gyvybes” Pamokanti istorija, kad su žmonėmis reikia elgtis gražiai.
2 Sustojimas Renavo dvaras
Dvarą aptikome netyčią važiuodami pamatėmę nuorodą Renavo dvaras, pagalvojome gal reiktų pažiūrėti, kas čia per dvaras. Atvažiavę nustebome, kad tai naujai restauruojamas dvaras ir jis atrodo labai įspūdingai.
Renavo dvaras – dvaras ir jį juosiantis parkas Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime, ant Varduvos upės kranto. Vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvaro ansamblių Žemaitijoje.
3 sustojimas Žemaičių kalvarija
Miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys). Labai graži ir įspūdinga Žemaičių kalvarijos katedra taip pat ne ką mažiau įdomios Kryžiaus kelio koplytėlės. Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa
Trumputė, bet ne prasta vienos dienos išvyką po Žemaitijos kraštą. Manau, kad kiekvienas savo gerbiantis lietuvis keliautojas turėtų bent trupinėlį į savo kelionių maršrutus įtraukti ir Lietuvos kampelių, nes jie taip pat labai nuostabūs ir verti dėmesio, ir jie yra mūsų ir apie mus. Kadangi mokausi užsienyje, kai važiuoju į mokslus , tai pasiimu krūvą nuotraukų iš kelionių po Lietuvą, parodyti klasės draugams kokioje šalyje aš gyvenu. O draugai nors ir matę nemažai pasaulio ir gražių pasaulio vietų, žiūrėjo ir kartojo:”O Dieve kaip gražu, kokioje gražioje šalyje tu gyveni” (Net nesitikėjau jų tokios reakcijos) Dabar turiu nemažai prašymų iš kitataučių nuvežti juos ir aprodyti Lietuvą gyvai 🙂 Tai šį kartą tiek 🙂
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Labai įspūdingi vaizdai, tikriausiai realybėje vaizdai dar įspūdingesni.
Labai dėkoju už pasidalinimą informacija. Pati keliauju dažniausiai ten, kur galima eiti pėsčiomis. Tad jei kada važiuosiu į Kretą, jūsų pasakojimas bus gidas. 🙂
Labai jau linksmai parašyta, gražios nuotraukytės. Matyt buvote morališkai pasiruošę. Nes šiaip tas Kretos regionas man neatrodo lengvas, ėjau Samarijos tarpekliu žemyn, iš viso 15 km, tai kojas jaučiau po to 2 paras. Į Samariją būtina vežtis kedus. O kri-kri mačiau tokias pat Samarijoje, o nusileidus buvo kavinė „Kri- kri”.
Nuo tokių vaizdų ne tik metus, bet ir savo vardą pamiršti galima 🙂
Po Samarijos šturmo irgi pora dienų keistai „elegantiška” eisena buvo ☺ Leidžiantis žemyn kita raumenų grupė dirba, o čia gavosi daugmaž tiesioji su lengvais pakilimais – nusileidimais, tai rimtų pasekmių nebuvo… Dėl kedų sutinku, nors kartu vyko dvi jaunutės rusaitės su šniūreliais ant kojų (aliuzija į basutes), šast ir nustriksėjo – kai pasiekėm finišą, jos jau po maudynių Libijos jūroje lepinosi saulės voniomis…
Labai norėčiau šiems žmonėms parašyti į asmeninį paštą,kaip būtų galima. Turėčiau daug ko paklausti,nes rugpjūčio mėn turiu kelionę į KRETĄ