Pagaliau išsipyldė mano svajonė nukeliauti į Barseloną, nes kiek buvau girdėjusi iš nuogirdų, kad Barselona nepakartojamas ir įspūdingas miestas. Radau bilietus su Raynayr į abi puses už 240 lt, taip pat Hostelį gotikiniame kvartale su pusryčiais. Esu paprastas žmogelis, todėl man nereikia prašmatnių viešbučių ir panašiai, svarbiausia, kad būtų kur galvą padėti, atsiprausti, švarų, tvarginga, taigi hostelis mums kuo puikiausiai tiko, o dar hostelis pačiame centre, kai visos įžimybės ranka pasiekiamos. Išėjus iš oro uosto mus pasitiko gražuolės išdidžiai stūksančios palmės, širdyje nudžiugau kaip mažas vaikas, kaip smagu matyti kažką neįprastą. Iki centro iš oro uosto važiavome su autobusu NR. 46, kelionė mums atsėjo vienam žmogui apie 2 EUR, gana pigu sakyčiau, nes su spec autobusu kainuoja 8 EUR, Nr.46 kursuoja iki Ispanijos aikštės.
Pirmas vakaras Barselonoje, nuėjome i restoraną užsisakėmė nacionalionio patiekalo Paelija ir gėrimo Sangrija, vėsus vakaras, tropikinis oras, nepakartojamai skani Paelija su jūrų gėrybėmis, gaivinanti Sangrija, ar kas gali būti geriau?
Pavakarieniavę skubėjome pažiūrėti Magic fountain. Galiu apsakyti trim žodžiais: NUO-STA-BU. Fontanai veikia nuo ketvirtadienio iki sekmadienio nuo 21,00 iki 23,00 valandos. Vieta: Ispanijos aikštė
Antra diena:
Ši diena paskirta kelionei į Monseratą. Iš Ispanijos aikštės važiuoja traukinys į Monsertą, traukiniai kursuoja kas valandą. Bilietų komplektų yra įvairių, mes pirkome už 19 EUR(traukinys pirmyn atgal+pakilimas traukinuku pirmyn atgal į vienuolyną). Na nuvažiavus patyrėmė kuriozą (bet buvome ne vieni tokie), išlipome kur kelia su furnikulieriumi, nuėjome parodėme savo bilietą, pasakė jums reiks valandą laukti traukinio vėl, kad nuveštų iki traukinuko, mes taip nuliūdome, sakom gal galim nusipirkti bilietą furnikulieriumi, bet gerasis dėdė ispanas, bilietukų tikrintojas pasakė, eikit be bilietuko. Kaip faina 🙂 taigi patarimas: jeigu nusipirksit bilietą su traukinuku, tai važiuokit iki paskutinės stotelės, nelipkit lauk, nors ir išlips visi,(mums suveikė bandos jausmas, išlipom, nes visi lipo) nes ne visiems pasitaikys geras dėdė, kuris praleis be bilietuko 🙂 Na, gerai dabar apie Monserat: kalnai fantastiški, tokie neįprasti ir įspūdingi, žadą apimantys, tiesiog nepaleidome fotoaparato iš rankų, norėjosi fotografuoti kiekvieną momentą, kuri pamatai, nes tai tikrai užburianti gamta. Nuėjome į bažnyčia, norėjome taip pat paliesti Juodosios stebuklingos madonos statulą, eilės prie statulos nežmoniškos, na bet kaip sako ši statula daro stebuklus, palietėm ir sugalvojom norus, po to kelionė po kalnus pėsčiomis, kalnai dantyti, žavintis , nors pavargom ir paskaudo kojos, bet įspūdžiai atpirko viską. Išalkom nuėjome į valgyklą pavalgyti, maistas buvo labai neskanus, taigi patariu nevalgykit ten, siaubingas maistas, geriau kokį sumuštinį įsimesti.
Grįžę atgal į Barseloną sugalvojome užsukti į Barselonos akvariumą, nes vyras yra didelis akvariumu gerbėjas. Kaina žmogui 21 Eur, na manau verta nuieiti, nors ir kainelė nemaža, juk tai pats didžiausias akvariumas Europoje. Na,ir kokių tik grožybių mes nematėme, įvairios žuvis, žuvelės, spalvotos varlės, augalija, žuvis atrodančios kaip plaukiojanti žolė. Akvariumas virš galvos ir ten plaukioja kuproti rykliai, gyvenime niekur neregėtos žuvys. Žiūrėjau ir galvojau, ko tik tame mūsų pasaulyje nėra, kiek mes daug ko nematome ir nežinome, nuo to grožio įvairybės man net apsisuko galva, sakau vyrui: ” Viskas eime į hostelį, nes nebetlaikysiu daugiau tokių įspūdžių ir grožio, tiek betrūksta, kad apalpčiau nuo to ką matau”
Trečia diena:
Trečią diena paskyrėme kelionei į Žironą, prisiskaitėme internete patarimu, kad būtinai užsukite į Žironą, jei jau esate Barselonoje. Na mes taip ir padarėme ir ačiū internautam už gerus patarimus. Į Žironą iš Barselonos bilietas žmogui kainavo apie 18 Eur pirmyn atgal. atvykę nuėjome į Turizmo informacijos centrą, pasiemėm žemėlapį, paklausėm, ką būtinai pamatyti ir pirmyn. Vaikštinėjome gotikinėmis gatvelėmis, neapsakomai gražu, pasijutau tarsi kitame pasaulyje, buvo taip gražu: Žironos katedra, siena aplink miesto centrą, na reikia tai pamatyti patiems, žodžiais neapsakysi to
Ketvirta diena;
Na šiandien jau skiriame laiką Barselonai, kelione pradėjome nuo Ispanijos aikštės link Montjuic kalvos ant kurios stūkso įspūdingi rūmai ir nuo kurios atsiveria Barselonos panorama. Keista buvo matyti fikusus, palmės, kurie auga vazone namuose, o tu čia juos matai augančius lauke. Atradome pilį – Montjuic, nuo kurios atsveria vaizdas į Barselonos uostą. Toliau patraukėme pasivaikščiodami link centro, praėjome pro Ralambros gatvę, tokia kažkuo panaši į Basanavičiaus, užsukome į turgų. Turguje ko tik širdėlė geidžia, turgus toks spalvotas nuo tų vaisių, koktelių, jūrų gėrybių ir kitokių skanėstų. Pasukome į gotikinį kvartalą, po to į Citadelės parką, kuriame stūkso gražuolės palmės, viena už kita didesnės, gražesnės, žydi rožinės spalvos gėlės, kurios suteikia dar daugiau grožio. Priėjome triumfo arką, stūksančią palmių alėjoje. Pietaudavome restoranėliuose, kuriuose dienos metu, dienos pietus susidedantys iš trijų patiekalų žmogui kainuodavo po 10 Eur, taip pat atradome prie Sagrada Familia ir Barselonos uosto Buffe restoranus, sumokėdavome po 13 Eur ir valgydavome, kiek širdelė geidžia: paelijos, Gaspačio sriubytės (kurios atgaivindavo karštą dieną), salotos įvairiausios, vaisiai, na tikrai apsimokėdavo valgyti, minusas tame, kad persivalgydavome.
Penkta diena
Šią dieną paskyrėme Barselonos širdžiai, tai Gaudi arhitektūrai. Gaudi arhitektūra mane užbūrė, žiūrėjau į jo kūrinius ir galvojau, kas sukosi žmogaus galvoje, kuriant tokius šedevrus. Park Gueli: namukai, kurie atrodo kaip imbieriniai nameliai, apipurkšti grietinėle. Sagrada Familia, kuri vis dar statoma, ir bus baigta 2020 metais, ji buvo paskutinis Gaudi darbas. Sagrada familia atrodo tarsi iš smėlio suberta pilis, įspūdingas vaizdas, į vidų nėjome, nes girdėjome, kad neverta, beto ir eilės kilometrinės. Namai suprojektuo. La Pedrera namas, į kurį žiūri ir galvoji ar čia tau akyse mirga? Kelionė baigta
Visus objektus Barselonoje pasiekėmė pėsčiomis, keliavome netgi iki Park Guelio apie 5 km, bet kelionė neprailgo, nes miestas užburiantis savo arhitektūra. Jeigu norėte savo gyvenime daugiau spalvų ir šiokio tokio šoko, būtinai nuvykite į Barseloną, šis miestas nuspalvins Jūsų kasdienybę nepamirštamai.
pirmas 
Kavagne 
Aruna
Labai smagu buvo dar kartą pakeliauti. Ačiū.
Dėl to atomo Paldiski, tai reaktorius ten buvo, jūreivius ruošė, bet patys povandeniniai laivai, kiek radau info, Baltijoje nestovėjo, nes to neleido tarptautinės konvencijos. Nors sovietų propaganda skelbė, kad jie ten buvo.
Ar buvo laivai nežinau, bet reaktorius tai sakė, veikė. O ar sovietai laikydavosi tarptautinių konvencijų reikalavimų tai dar irgi klausimas 🙂
Na, tas turbūt jau nebesvarbu, lai lieka istorijai :). O reaktoriaus griuvenos iki šiol „puošia” miestelio prieigas.
Patiko man vėl „pakeliauti” po Estiją, dabar linosos pagalba. Aš irgi esu estofilas. Labiausiai patiko Kiasmu nuotraukos. Mes tiesiog pasistatėme palapinę prie tų akmenų ir miegojome. Kaip ten gražiai jūra ošia… Po to į gretimą Vysu ryte karštų bulkučių su arbata, o jei šalta tai su vynu. Juk dviračiais keliavom. O Rakverės pilis, žiūriu turtinga reginiais, anksčiau buvo mažiau veiksmo. Sagadi tikrai perlas. Man ji romantiškai atrodo. Estija ir liuteroniška Latvijos dalis pilna jugend-stiliaus ar kokios angliškos tiudorų-viktorijos gotikos su bokšteliais ir išraitymais. Reiškia , jie buvo laisvi, turėjo fantazijos ir pinigų. Pas mus daug medinio, trumpaamžio paveldo. Okupacija+ konservatyvi religija uždėjo antspaudą.
Ačiū už daugybę naujų įspūdžių ir faktų.
Su kokiu simpatulka važiavote :)))
Man taip ten gražu. Dabar turėsi darbo kai ką įkalbėti, nes niekaip nepasiduoda :)) Toj šiaurės Estijoj tiek visokių įdomų vietelių turiu pasižymėjus. Jaučiu reiks ir tave kartu imt :)))))
Mums jis irgi labai mielas 🙂 Su juo ir Olandijoj buvom, o čia juk jų spalva, tai mes jiems kaip nacionalinis simbolis buvome – mojuodavo mums pastoviai.
Tų vietų ten daugybė, visur nuorodos su lankytinomis vietomis, bet kad mes tik tris dienas turėjome. Liko kitam kartui.
Linosa, nestumk ant karšių, jomajo :)) Puiki žuvis, ir skani, ir tikrai rūkyta, o ne mirkyta, tik reikia ne kokioj maximoj pirkt 🙂 Va, kaip tik praeitą savaitę atostogavau Nidoj, nu tai puikiausi karšiai ten, o jei žinai kur ir kada pirkt, tai gali tiesiog dar karštą gaut, tik ką iš rūkyklos 🙂
Bet neragavai karšio prie Peipsi ežero :)))) Aš žuvį labai mėgstu, valgau ją visur ir visada ir paprasčiausiai pikta pasidarė, kad pas mus tokios neteko ragauti 🙁 Prekybos centruose tokių dalykų neperku niekada, o paskutinį kartą valgiau pirktą Šventojoj – specialiai dėl to užvažiavome ir labai nusivyliau…
Ne, nei prie Pepsi, nei prie Coca ežero karšio neragavau :))) Ale Šventoji.. Nu tai jau kur čia lygint Šventąją su Nida 🙂