La Korunijos pašonėje, Ispanijos šiaurėje, rasite nedidelį pusiasalį. Šioje vietoje, beveik prieš 1900 metų, romėnų valdžia buvo įsakiusi pastatyti švyturį. Tačiau, net ir statybas vykdę inžinieriai, tuomet surentę net 56 metrų aukščio struktūrą, negalėjo įsivaizduoti, kad tas pats pastatas vis dar atliks savo pirminę funkciją net ir prabėgus daugybei šimtmečių.


Visai neseniai šis švyturys buvo laikomas seniausiu Pasaulyje veikiančiu švyturiu, bet ši garbė dabar atiteko Kepu (Kõpu) švyturiui, esančiame Hiuma apylinkėse Estijoje. Artimiausiu metu, jums papasakosime plačiau ir apie jį. O La Korunijoje stovintis švyturys dabar yra antras seniausiai veikiantis švyturys Pasaulyje, žinomas kaip Heraklio bokštas (isp.k. Torre de Hercules). Iš tiesų, iki XX a. jis buvo vadinamas „Farum Brigantium“, bet vėliau jam suteiktas „Heraklio bokšto pavadinimas“. Matyt, kad šis pavadinimas taikliau atspindi tokį tvirtą, gigantišką ir ilgaamžišką pastatą.


Pasak legendos, Heraklis atėjo į pasaulio kraštą vakaruose ir susikovė su Medūzos anūku – milžinu Gerionu. Įveikęs Gerioną, nukirto jam galvą ir užkasė mūšio vietoje. Milžino kaulus jis sukrovė į kalną ir padegė. Toje vietoje žmonės vėliau pastatė švyturį, kurį pavadino „Heraklio bokštu“, kaip amžiną atminimą jo triumfui. O Heraklis netoliese įkūrė miestą, kurį pavadino pirmosios toje vietoje sutiktos moters Korunijos vardu.

Tiksli švyturio pastatymo data nėra žinoma. Manoma, kad jis galėtų būti pastatytas imperatoriaus Trajano valdymo laikais, maždaug tarp 98 ir 117 metų. Bet nesvarbu, ar tai buvo Trajanas ar kitas imperatorius, įsakęs pastatyti jį, žinoma, kad bokštas vietovėje stovėjo jau II amžiuje. Sakoma, kad bokšte net galima įžvelgti finikiečių dizaino elementų.


Heraklio bokštas – tai iš ties stulbinantis ir vietovę puošiantis istorinis paminklas. Jis didingai žvelgia į Šiaurinės Ispanijos Atlanto vandenyno pakrantę ir atrodo taip, lyg būtų pasiruošęs atremti dar kelis ateinančius šimtmečius.

Žinoma, kad bokštas išgyveno nemažai pokyčių, per visą savo stovėjimo istoriją. Originalus pastatas buvo apie 35 metrų aukščio, ir baigėsi maždaug ties dabartiniu trečiu aukštu. 1788 metais karo inžinierius Eustaquio Giannini pastatė ketvirtąjį aukštą. Tai buvo būtinybė. Iki XVIII amžiaus šis regionas buvo žinomas romėnams Finisterra pavadinimu. Tai buvo žemės pakraštys, kuriame dažnai suduždavo laivai.


Užrašas prie Heraklio bokšto pagrindo skelbia, kad statinio architektas buvo Gajus Sevius Lupusas, kilęs iš Koimbros. Bokštas buvo dedikuotas romėnų karo dievui – Marsui – kuris užtikrindavo taiką, ir buvo laikomas romėnų liaudies tėvu.


Dabar Heraklio bokštą kasmet aplanko tūkstančiai turistų. Matyt, kad visai pelnytai, nes tai iš ties yra vienas nepaprasčiausių statinių Europoje. Heraklio bokštas taip pat yra vienas iš keturių objektų Galicijoje, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Iki šiol šiame sąraše buvo Santjago de Kompostelos bažnyčia, Santjago kelias ir Lugo gynybinė siena.Nemažą indėlį prie šio įvykio įdėjo ir Deportivo komanda, kuri ant savo aprangos visą sezoną, dėvėjo Heraklio bokšto emblemą, simbolizuojančią Heraklio sudegintus kaulus ir koordinates, kur stovi bokštas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *