Alandų salos

Alandų salos apima apie 6500 žalsvų salelių, išsibarsčiusių mėlynuose Baltijos jūros vandenyse ties Bosnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo. Salas nuo Švedijos skirianti Baltijos jūros dalis dar vadinama Alandų jūra. Vos 80 salų iš visų 6500 yra gyvenamos. Didžiausios salos – Alandas, Lemlandas, Ekerė (Eckerö), Fėglė (Föglö). Administracinis centras ir vienintelis miestas – Marienhamnas, kuriame susitelkusi didžioji salyno gyventojų dalis.

Nors Alandų salos yra Suomijos teritorijos dalis, tačiau jos sugebėjo išlaikyti stebėtiną nepriklausomybę ir autonomiją bei sudaro autonominį Suomijos lenį. Alandai turi savo vėliavą, pašto ženklus ir netgi transporto priemonių registracijos ženklus. Įdomu ir tai, kad čia kalbama švedų kalba ir yra visai neprivaloma suomių. Salose netgi labiau paplitęs atsiskaitymas Švedijos kronomis, o ne Suomijoje priimtais Eurais. Pasirodo, kad apie 90% salų gyventojų nuo seno sudaro švedai.

Dar nuo XI-XII amžių sandūros čia gyveno švedai ir salos priklausė Švedijai kaip Suomijos (Osterlando) dalis bei buvo traktuojamos kaip atskira istorinė provincija. 1809 m. kartu su Suomija perduotos Rusijos imperijai. Nuo 1917 m. – nepriklausomos Suomijos dalis, greitai kilo atskyrimo nuo Suomijos idėjos (Alandų klausimas). Kilus vidiniams neramumams 1921 metais įsikišo Tautų Sąjungos Taryba ir pripažino suvereno teises į Alandų salas Suomijai, tačiau kartu nustatė ypatingą jų statusą bei autonomiją Suomijos Respublikos sudėtyje. Alandų salos buvo pripažintos demilitarizuota zona, gyventojai atleisti nuo karinės prievolės Suomijos armijoje, jiems užtikrinta pirmenybė žemės pirkimo – pardavimo sandėriuose, o taip pat įtvirtinta viena oficiali švedų kalba (skirtingai nuo dviejų valstybinių kalbų likusioje Suomijos teritorijoje). Taip ir liko iki šiol, Alandų salos su švediška kultūra, bet ir juntamu suomių bei rusų kultūrų prieskoniu.

Salų ekonomikoje labiausiai dominuoja laivyba, prekyba ir turizmas.

Alandų salos – tai ramaus grožio vieta. Daugeliui turistų – tai svetingas, ramus prieglobstis pasaulyje, kur laikas matuojamas potvyniais ir atoslūgiais bei metų laikais. Labiausiai jas pamėgę skandinavai.

Nuo gegužės iki rugpjūčio Alandų salose būna daugiau saulėtų dienų nei bet kurioje kaimyninėje šiaurės šalyje, todėl salos vilioja atostogautojus.

Keliaujant Alandų salose būtina pamatyti Kastelholmo viduramžių pilį, Bomarsundo Rusijos eros tvirtovę, Jano Karlsgardeno ūkį-muziejų ar jūrų muziejų su jame esančiu 310 pėdų ilgio istoriniu burlaiviu „Pommern“, kuris buvo pastatytas Glazge XX a. pradžioje. Salose nuo viduramžių išliko apie 12 bažnyčių. Tai kone įdomiausi veikiantys Alandų salų istoriniai paminklai.

Žiemos sporto mėgėjai turi galimybę išbandyti ilgų distancijų čiuožimą ar plaukiojimą valtimis per ledo sluoksnius, kurie susiformuoja aplink mažesnes saleles ir šcherus.

Šiltuoju metų periodu smagu paplaukioti aplink saleles su valtelėmis, po jas pasivažinėti dviračiu ar pasivaikščioti. Be galo populiari žvejyba.

Atokesnės salos nesudėtingai pasiekiamos kasdien kursuojančiais keltais.

Daugiau išsamios informacijos apie Alandų salas galite rasti: www.visitaland.com