Praėjus vos akimirkai po gryžimo namo, prisėdu prie kompiuterio , turėdama vienintelį tikslą – nors fragmentiškai užfiksuoti savo įspūdžius po nesenos kelionės į Serbiją. O jų tiek daug – laukinė gamta, miškais apaugę neaukšti Šumadijos regiono kalneliai, tykūs vienuolynai, vienkemiai ir miesteliai, kontrastingi miestai ir šilti žmonės, net ir žemės drebėjimas – viskas sutilpo į mano dviejų savaičių kelionę šion Balkanų šalin. Bet apie viską po truputį.
Serbija – jaunai sena valstybė, pasižyminti turtinga ir permaininga istorija bei ne mažiau spalvinga kultūra. Daugeliui be abejonės, serbai ir Serbija kelia gan prieštaringas asociacijas ir gana dažnai neigiamas. Kraštas dažnai vadinamas laukiniu ir necivilizuotu, o ir patys serbai (bent jau kai kurie jų atstovai) gana dažnai savo elgesiu, šį įspūdį tik dar labiau įtvirtina. Tačiau po savosios kelionės galiu pasakyt tik tiek, kad be abejo serbai yra labai emocionalūs, tiek gera, tiek ir prasta puse, itin šeimyniški (šeima bei šeimos narių tarpusavio santykiai užima itin svarbią vietą gyvenime) ir tarpusavyje bendraujantys žmonės.
Perprasti jų gyvenimo būdą per trumpą dviejų savaičių laikotarpį tikrai nepavyks, tačiau artimesnei pažinčiai šio laiko tikrai užtenka. Tereikia tik įveikti bendravimo barjerą bei atsisakyti išankstinio nusistatymo.
Žmonės šilti ir toli gražu ne laukiniai. Vien tai, kad nereikia aiškinti, kas ta Lietuva, jau daug pasako. Sutinki žmogų ir jis klausia iš kur tu? A.. Lietuva… Žinau, krepšinio kraštas – Sabonis, Kurtinaitis, Marčiulionis… dar ir porą jaunesnės kartos krepšininkų išvardins. Vieną dieną, mane nustebino užsukęs kaimynas, kuris įvardino net Molotovo-Ribentropo aktą, ir pareiškė, kad kas jau kas, bet lietuviai turi už ką nemėgti rusų. Ir ta proga pakėlė stikliuką už Lietuvą. Neišprusimu jų neapkaltinsi.
Užyveno serbai, kaip ir visa buvusi Jugoslavija, savo socializmą, tiesa, visai kitokį negu mes – ir Rolling Stones ir Beatles buvo, cenzūra minimali, turi savo pasą ir keliauk kur nori ir į kokius nori užsienius. Turi savo darbą, automobilį, butą, pasą su galimybe keliauti, žodžiu – daryk, ką nori, – tik neburbėk prieš valdžią ir Tito.
Bet tai praėjo ir pasibaigęs socializmas, bei praūžęs karas paliko savo pėdsakus. Socializmą dabar mena, tik seni pastatai ir miestais zujantys pensijinio amžiaus automobiliai (neretai pamatysi ir senutę LADA, nekalbant apie vietinės gamybos ZASTAVA), kuriuos paįvairina naujausios MAZDA ir BWM ar naujai statomi pasatai.
Kontrastai visur – sena ir nauja, renovacijos ir visiška stagnacija. Viskas vienu metu. Kartais sunku įsivaizduoti, kaip jie gyvena, žinant kad vidutinis atlyginimas svyruoja apie 200 eurų, o kainos tikrai nėra tokios jau žemos. Susidaro įspūdis, kad vidurio čia nėra – vieni ant egzistavimo ribos, kiti – turtingi. Tačiau žvelgiant į šnekučiuojančius žmones, matai, kad pinigai nėra tokie svarbūs. Kaip patys serbai sako – mums gerai, būtų pinigų – būtų visai idealu, tačiau yra kaip yra ir reikia gyventi, bei džiaugtis tuom, ką turi. Tad nepaisant visko – gyvenimas verda visur, ir nesvarbu ar tai gatvė, ar parduotuvė, turgus, kavinė ar naktinis klubas – žmonių pilna visur ir gyvenimas verda. O kai pavargsti nuo žmonių bei bendravimo, visada gali pabėgti į gamtos bei provincijos prieglobstį, kur gyvenimas teka ramesne vaga, stebėti lauke žaidžiančius vaikus ar tingiai besiganančias avių bandas; žvelgti į ūkanotus, miškais apaugusius kalnus ir prasieiti kaimo keliuku; įsiklausyti į vienuolynų tylą ir su besišypsančiomis vienuolėmis išgerti puodelį saldžios arbatos, bet apie tai jau atskiros istorijos, kurios bus vėliau.
Šiek tiek patarimų ragaujant maistą bei alkoholinius gėrimus, faktiškai viskas išbandyta savo kailiu.
Maistas, kurio turite paragauti:
– Pita – šviežia duona, beje dažnai galima nusipirkti ir su visokiais įdarais (daržovių, mėsos, sūrio);
– Burek – sluoksniuotos tešlos pyragas, gali būti su mėsos, sūrio, daržovių įdaru; galima nusipirkti nedidelėse kepyklėlese.
– Gibanica – gamyba panaši į Burek, tačiau įdarui naudojamas tik fetos tipo sūris; dažniausiai gaminama namuose.
– Pleskavica – tradicinis Serbiskas (Balkanų) hamburgeris, kurio nepajėgė nukonkuruoti jokie MacDonaldai; 150-200 gramų mėsos maltinis (gali būti ir su įdaru), patiekiamas pitoje, su pasirinktu įdaru bei padažu. Kainuoja apie 1-2 eurus, galima nusipirkti greito maisto kioskeliuose, tuo pačiu stebint visą kepimo ant žarijų procesą.
– Čevapčič – maltos mėsos piršteliai; Kaip ir pleskavica, galima nusipirkti tiek greito maisto užkandinėse, tiek restoranuose, tiek ir parduotuvėje „žaliam pavidale“.
– Sarma – Serbiškas blandėlių variantas, gaminamas naudojant raugintų kopūstų lapus;
– Grašak – žirnienė;
– Pasulj – pupelių ir mėsos troškinys;
– Punjena paprika – įdarytos paprikos;
– Kajmak – pieno gaminys, tepamas ant duonos, lietuvišku supratimu tarpinis variantas tarp itin riebios grietinės ir sūrio;
– Ajvar – daržovių (raudonųjų paprikų bei baklažanų) pagrindu gaminamas tepinys, tinka tiek prie mėsos, tiek ir prie sūrio; galima valgyti ir tik su duona.
Tradiciniai gėrimai:
– Rakija – tradicinė degtinė/brendis priklausomai nuo ingredientų, kaip ir Lietuvoje, paplitusi ir naminukė. Net ir kai kurie vienuolynai, gamina savo rūšies naminę. Daugiausia vartojama kaip aperityvas, prieš valgį.
– Alus – geriausi, kurių teko ragauti – Amster; LAV; Jelen; Nikšičko (turi tiek šviesų, tiek ir juodą alų);
– Vynas;
Trumpas žodynėlis:
– Zdravo – Labas;
– Dobar dan – Laba diena;
– Hvala (pūno) – (labai) ačiū;
– Izvolite – prašom;
– (Ja sam) izviniavam – (aš) atsiprašau;
– Dovidženja – iki pasimatymo;
Kita informacija:
– Kadangi jau kuris laikas negyvenu Lietuvoje, kelionės maršrutas kiek skyrėsi nuo to, kurį pasirinktų vykstantys iš Lietuvos, bet esant galimybei dėl kelių kokybės rekomenduočiau rinktis panašų maršrutą – Praha – Bratislava – Budapeštas – Belgradas – Kragujevacas. Kelionės trukmė apie 13-14 val., priklausomai nuo eilių Vengrijos-Serbijos pasienyje (o jos vykstant atgal buvo ganėtinai nemažos, teko laukti net keletą valandų).
– Kelių mokesčiai – keliaujantiems Serbijoje, tenka mokėti greitkelių mokesčius, jie mokami atskirose greitkelių atkarpose esančiuose mokėjimo punktuose. Kainos skiriasi, priklausomai nuo automobilio kategorijos bei atkarpos.
– Vizos vykstantiems iš Lietuvos nereikalingos.
– Išvykstant iš Serbijos yra ribojamas kai kurių produktų kiekis: mėsos ir pieno produktų faktiškai vežtis negalima, nebent labai nedidelį kiekį; cigarečių – 2 pakeliai arba 40 cigarečių asmeniui; alkoholio – 1 litras asmeniui.
Kavagne 
Aruna 
pirmas