„Mano pasas žalias, kur noriu važiuoju“ – taip kadaise dainavo grupė ŽAS. Ir ši daina puikiai tiko tiems krašto žmonėms, kurie naršydavo kaip kokį internetą, mūsų apvalųjį gaublį. Parodykit jūs man tą žmogų, kuris sugalvojo tokią naujojo paso spalvą. Tas žmogus yra neteisus. Nors Lietuvos vėliavoje ir egzistuoja raudona, tačiau tai ne mūsų spalva. Gal pasirodysiu megzta beretė, bet šiuo klausimu skirtumo tarp Sovietų Sąjungos ir Europos Sąjungos nematau. Paso spalva raudona, pinigai greit bus svetimi, ekonominės ir visokios kitokios taisyklės yra ES. Žinoma, mes laisvi, gražūs, sotus ir aprengti, bet neesame savimi. Daugeliui lietuvių paso spalva yra tiek pat svarbi, kiek man svarbi jų apatinių spalva. Bet tikriems keliautojams parodyti pasienyje žalią pasą, kad ir aptrintą yra daugiau, nei eilinis procesas.
Per septynerius metus kelionių buvo suštampuotas mano pasas, todėl turėjau jį pasikeisti. Keturis kartus ženklintas Rusijos viza, tris kartus Armėnijos, du kartus Baltarusijos ir Sirijos. Po vieną JAV, Moldovos, Irano, Tadžikistano, Uzbekistano, Libano, Azerbaidžano, Turkijos ir pilna štampukų iš Gruzijos, Maroko, Serbijos, Ukrainos ir netgi 2004 metais štampukas, jog atmestas mano prašymas Amerikos vizai gauti.
Kartą nuskridus į Bostoną muitinės žmogeliukas atsitiktinai mane susistabdė ir prašė parodyti pasą. Nusistebėjęs jo žalia spalva paklausė, – Are you from South Africa? No, Lithuania. Galbūt jis ir nežino, bet žalia tai Lietuva.
Aišku, kaip keliavom taip ir keliausim – laisvai, nevaržomai ir laimingai. Dažnai pamiršime ir tą naujojo paso spalvą. Tačiau džiaugiuosi,turbūt, istorine galimybe, keliauti ir rodyti pasauliui lietuvišką, žalią pasą. Būtent šis 32 puslapių rinkinukas užims specialią vietą lentynoje.
ŽAS – Mano pasas žalias
Ironiška, bet 2004 metų koncertas „Mes Europoje“ „Mūsų žaliam pasui“ davė tik ketverius metus.
Kavagne 
Aruna 
pirmas
super, planuoju kiamet ten vykti, labai naudinga informacija
Atidžiai skaičiau ir ypač nustebau dėl šių žemiau pateiktų teiginių. Arba, panele, buvote ne „teisingose” vietose arba tiesiog nepasisekė 🙂 O jei rimtai, manau, kad per savaitę tiesiog nepavyko visa širdimi ir protu prisiliesti prie šios išskirtinės kultūros. Tikiuosi kitą kartą bus geriau !
1. Jeigu neturite japoniškai kalbančių arba tikrų japonų draugų, rinkitės kuo arčiau kelionės tikslo esantį oro uostą.
2. Nes japonai praktiškai nekalba jokiomis užsienio kalbomis, o jei ir kalba angliškai, tai su tokiu akcentu, kad vis tiek atrodo, jog kalba japoniškai.
3. Stotyse sunku susigaudyti, todėl jie nusprendė šiek tiek palengvinti turistams gyvenimą ir šalia japoniškų užrašų kaip kur atsirado užrašų … kinų ir korėjiečių kalbomis.
4. Pagrindinis japonų maistas – ryžiai ir viskas iš jų ir su jais.
5. Japonijos miestuose labai mažai žalumos. Jeigu žemėlapyje pavaizduota žalia dėmė, įvardijama kaip parkas, ją radę pamatysite kokius keletą ar keliolika medžių.
Iš viso Japonijoje esu praleidusi apie mėnesį ir tikrai nemažai jo apvažiavau. Čia surašyti mano asmeniniai įspūdžiai, patirtis, labai trumpai, beje. Jeigu turite savų, prašome jais pasidalinti savo rašinyje.
Viskas ok. Neteisiu, tik garsiai stebiuosi.
Mielai, kol kas tiek:
http://www.mytrips.lt/Pasakojimas/Ten-kur-teka-saule…Tokyo/567
http://www.mytrips.lt/Pasakojimas/Ten-kur-teka-saule…Kamakura-Nikko-Takayama/572