Kroatija. Dviese automobiliu, neskaitant Broniaus. 2011 m. gegužė

I diena. Gegužės 21 d.

Keliautojai – 2 suaugę, neskaitant GPS Broniaus.
Automobilis – Saab, dyzeliniu varikliu, kuro sąnaudos vidutiniškai 6 l.
Tikslas – pailsėti Kroatijoje 10 dienų.
Kelionei ruošėmės maždaug 6 mėnesius – skaitėme forumuose, knygose, klausinėjomės jau ten buvusių.
Iš anksto nieko neužsakinėjome.

Iš Vilniaus pajudame 5:oo val.
Apie Lenkiją manau nėra ko daug pasakoti, nes ją esame pravažiavę visi. Tik paminėsiu, kad vietomis keliai tragiški dėl remonto darbų, vietomis puikūs… Dar labai erzino lenkų vairavimo stilius 🙂
Sieną kertame ties Lazdijais.
Vadovaujamės GPS Broniaus pamokymais, kartais pažvelgiant į Europos kelių atlasą 🙂
Varšuvoje sugaišome kokį 30 min. ilgiau, nes pralėkėme posūkį, iš karto tai pastebėjome, todėl apsisukus ir grįžus mes vėl teisingame kelyje nr. 7 ir nr. 8 link Krokuvos, po to GPS nuvedė link Wroclaw. Šiaip, daug padėjo ir mieste esantys ženklai. Nes vieno naujo kelio Varšuvoje GPS (atnaujinimas 2011 m.) nerado.
Į Čekiją įvažiuojame apie 19 val. Lietuvos laiku. Šiaip Čekijos laikas 1 val. atgal (taip pat ir kitose pravažiuotose šalyse). Skubame per Čekiją, norisi kuo toliau nuvažiuoti. Jau temsta, tai pradedame dairytis vietos miegui. Pavargę tiek, kad netgi galėtume miegoti mašinoje :). Bet netikėtai, prieš pat Mikulovą randame pensioną ( www.penzion-vrkoc.cz ), čia stojame, už naktį dviviečiame kambaryje su pusryčiais sumokame 40 eurų. Kambarys tvarkingas, švari patalynė, rankšluosčiai, muilas, dušo žele, šampunas, TV ir Wi Fi. Taigi, apie 20:30 val. (Čekijos laiku) įsikuriame. Susikalbėti pavyksta pagrinde vokiškai, bet dar įpynus rusų, anglų kalbas, visai neblogai sekasi :)))) Apmokėti tenka eurais, nes ima tik grynaisiais.

II diena. Gegužės 22 d.

Ryte gauname sočius pusryčius – kiaušinienė su kumpiu, kava ir sultys. Žadiname Bronių ir į kelią toliau – link Austrijos. Mikulove, pačiame pasienyje stojame i parduotuvę (lygtais duty free), alkoholis pasirodė pigesnis nei Lietuvoje – už 12 skardinių alaus, butelį Martinio ir Chaneto sumokame apie 50 Lt.
Austrijoje, tik įvažiavus, perkame vinjetę, susimokame kreditine kortele. Daugiausia kelionėje ja ir naudojomės, net nereikejo keisti Čekiškų kronų, zlotų…Nepatogumas tik gal toks, kad kai kur už kavą degalinėse neatsiskaitysi kortele.

Per pačią Austriją pervažiuojame per maždaug 2,5 val. Keliai idealūs. Kad ir buvo viena atkarpa, kur vykdomi remontai, bet tai kažkaip neerzino, važiavimo greitis sumažėjo nedaug.
Už važiavimą Slovėnijos keliais už neilgą maršrutą nuplėšia turbūt daugiausiai :)))) (susimokame kreditine kortele). Kelio atkarpa trumpiausia, todėl greitai pasiekiame Kroatijos sieną. Čia jau neįprasta, nes tikrina pasienio personalas – pasai, antspaudai, klausia, kur ir ko važiuojame :). Pasakius, kad ‘turist’ ir važiuojame į Split, pamoja važiuoti, lietuviškų dešrų ir Čekiško alaus neatima, nes netikrina. Grįžtančiųjų iš Kroatijos eilėje matome nemažai mašinų… Vos įvažiavus – autostrada, tai išsimušame popierelį, kur įvažiavome ir už maždaug 50 km. Bronius nukreipia mus link nemokamo kelio, ir šaukia, kad krapštytume kapeikas. Vel traukiame kreditinę kortelę.
Apie 17 val. pasiekiame Plitvicos regioninį parką ir likus apie 5 km. iki paties parko randame nakvynę pas žmones. Pasiulymų labai daug, kempingų irgi yra… Pasirinkome privatų namų, nes pasirodė pigiau (kempinge ‘Korona’ prašė 36 eur už mašiną ir 2 žmones mediniame namelyje, su pusryčiais. Bronius miegotų mašinoje :D), o pas žmones name paėmė 22 eur dviviečiame kambaryje (Wi Fi, dušas, 3 žvaigždutės). Vakarą leidžiame jau ne automobilyje, o ramiai, kieme su Martinio taure ir alaus skardine :)))) Pas žmones apmokame eurais. Ima aišku ir kunomis.

III diena. Gegužės 23 d.

Ryte, apie 9 val. mes jau geriame kavą prie Plitvicės reg. parko įėjimo. Kava čia nelabai skani, gerai, kad vežamės pakelį iš LT. Įėjimas į parką kainuoja 110 kunų žmogui – perkame bilietėlius ir pirmyn. Čia pravaikščiojame 5 valandas. Viename maršrute traukinukai kažkodėl nevažiuoja, tai teko daugiau pavaikščioti nei planavome. Sakyti turbūt nereikia, kaip čia gražu :).

Išėjus iš parko, susimokame už parkingą. Valanda kainuoja 7 kunos, diena – 70 kn.
Toliau – tikslas pasiekti Splitą ir išvažiavus iš jo judeti link Omiš, gal ten ir apsistoti.

Pasirenkame, tiksliau Bronius liepia važiuoti link Zadaro ir ten sukti į nemokamą kelią, kuris vingiuoja palei jūrą. Kažkur prieš kelionę buvome girdėję, kad keliai serpantinai. Na, bet po Norvegijos tikrų serpantinų čia pasirodė paprastas vingiuotas 2 krypčių kelias. Vienintelis tikras serpantinas buvo ties Trogir. Čia nusileidus nuo kalno pasitiko lietus. Visur ženklai, kad būtume atsargūs jei lyja – mat slidi kelio danga. Ir tikrai netikėtai, miestelyje važiuojant į įkalnę auto ratai pradėjo prasisukti, lyg būtų plikledis tikrą žiemą :). Pasirodo čia lietus pavojingesnis, nei pas mus :).
Toliau kelias tikrai eina daugiausiai prie pat jūros – kokie 5 metrai kranto ir jūra.

Vietomis iš karto už kelio užtvaros jūra. Tokiu plačių pliažų, kaip pas mus kaip ir nėra, gal kitose vietovėse.
Nuo Trogir iki Splito, ir toliau iki Omiš vien miestai-miesteliai, gyvenvietės. Namai kitur tiesiog ant jūros kranto.
Omiše sukame į patikusį namą. Tiesą pasakius užkliuvo akys už jo iškabos vien dėl to, kad buvo parašyta, jog ‘Free Wi Fi’ . Šeimininkė parodo apartamentus (virtuvė, dušas, kambarys, didelis balkonas). Dabar svarbiausia – kaina, nes namai tikrai tvarkingi, gražūs ir jaukūs. Turbūt namas iki 10 metų senumo. Paprašo 300 eur už 10 dienų. Beje, kondicionierius kambaryje, ir už jį atskirai neliepė susimokėti, pultelis buvo, o mes ir neklausinėjome. Taigi, dar pabandėme derėtis – 250 Eur. Šeimininkė pasirodė šauni moteris – pasiūlė imti viduriuką – 275 eur. ir mes sutikome, ką jau čia besipiginsi :). Vėlu jau, 20 val., esame pavargę… O vieta patiko. Susišnekėti pasisekė visai puikiai, nors ji kalbėjo kroatiškai, pasikvietė anuką, kad pavertėjautų iš anglų kalbos. Bet pastebėjom, kad mums gerai sekasi vieni kitus suprasti, kai mes kalbame rusiškai, o ji kroatiškai :)))
Mūsų kambarys šis http://apartments-ante.com/content/view/19/33/lang,english/.
Tikrai rekomenduojame!!!!
Atvykus oras buvo subjuręs, lynojo ir pūtė stiprus, bet nešaltas vėjas.

IV diena. Gegužės 24 d.

Rytas ramus, paniukęs, gal 20 šilumos. Kava balkone išgerta ir mes pėdiname į centro pusę pasidairyti, nusipirkti kai kurių maisto produktų. Radome turgelį – daržovės, vaisiai, žuvis. Suvenyrų parduotvės, kavinės… Maisto kainos kavinėse pasirodė panašios kaip LT. Prekės parduotuvėse ir turguje irgi panašios kaip LT, taigi džiaugiamės, kad netysėme ir neapsikrovėme svoriu iš LT ar Lenkijos. Tik įsidėjome maisto kelionei. Geriamas vanduo maždaug už 1 litrą – 1 Lt. LIDL tinkle pasirodė pigiausia. Kol kas mėsos ir sūrių nepirkome, todel dar apie tai nekomentuosiu :). Vėliau.
Pora valandų apsižvalgėme miestelyje,

maždaug orientacijai pasižiurėjome ekskursijų (raftingas Cetinos upėje, kelionė laivu į Brač salą, žvejyba) kainas. Tiesa, žvejoti jūroje galima kur nori. Upėse reikia leidimų, kurie yra perkami metams, nes taip pigiau, o trumpam laikui labai brangu.
Oras išyla gal iki kokių 30 laipsnių. Grįžtame, papietaujame ir į pliažą.

Juros vanduo vėsokas dar, bet ne toks šaltas, kaip būna Baltijos jūroje. Pliaže maudymosi batų net neėmėme, nes jame vadinamas smėliukas (tiksliau žvyriukas). Bet šs kaip tokia bailė, tai nusprendžiau kitą dieną batus apsiauti, nes giliau jūroje daug kriauklių ir nežinai koks gyvis iš kur išlįs :).
Po poros valandų pliaže mus i namus parveja griaustinis ir lietus. Bet visviena šilta ir gaivu.
Šio vakaro planai – eiti į senamiestį, ten pasivaikščioti.

V diena. Gegužės 25 d.

Rytas. Oras vėl ryte vėsesnis. Kava, pusryčiai lovoje (juk atostogos :D) ir nusprendžiame, kad į pliažą eiti dar nenorime, o kažkokių kitų atrakcijų neužsisakėme iš anksto, tai važiuosime pasidairyti į Splitą. Parkingas čia irgi mokamas, už valandą – 7 kn. Parkingo reikia ieškoti kairiau nuo pagrindinės gatvės, nes šalia prieplaukos vietų jau nebus. Iš karto patenkame į miesto turgų. Čia ir maistas, ir įvairios kitos ne maisto prekės. Dairomės, kad vyšnios, trešnės po 15 kn, braškės – 16 kn už kg.), persikai 25 kn už kg, mums nuleidžia kainą iki 20 kn.
Uz turgaus prasideda prieplauka.
Pamatome Diokleciano rūmus. Iš karto vidun (35 kn žmogui), patenkame į rūsius. Čia vėsoka, drėgna…

Jei nepirksite bilieto, o eisite per rūmus tiesiai, tai pateksite į Persitilį.

Siaip, nieko ypatingo pačiuose rūsiuose napamatėme, vieną ar du sarkofagus, tuščius, gaila, taip pat alyvuogių spaudimo mašiną, senus kanalizacijos vamzdžius, pagamintus iš akmens. Daugiau vien tuščios patalpos.
Pereiname visą Starigrad, išėję ties Aukso vartais prisėdame, ragaujame kroatiškas braškes.

Toliau savo knygos planelyje randu, kad grįžtant ir ties Peristiliu sukant į dešinę pateksime į Liaudies aikštę, po to – žuvų turgus. Gatvelės vietomis tokio siaurumo, kad du stori žmonės neprasilenktų :)))))) Štai ir žuvų turgus. Buvo apie 13 val., jau visi daugiausia išsipardavę, vos keli prekeiviai. Žuvis 15-20 Lt., krevetės apie 20 Lt. už kg.
Toliau patraukiame link prieplaukos, čia nuostabus balto akmens pėsčiųjų takas, palmės, jūra, suoliukai. Prisėdame, užkandame parduotuvėje pirktų bandelių – vadinasi burek – su mėsa arba su sūria varške – rekomenduoju…
LIDLe apsiprekinę sukame atgal į Omiš.
Kadangi saulutė dar kepina, einame pagulėti pliaže. Tiesa, Omiš centre mačiau, kad maudymosi batai kainuoja 50 kn.
Šiandien vėl mus iš pliažo parveja nedidelis lietus.
Iš karto už tilto, kairėje pusėje randame kelionių agenturą, maloni moteris iš karto pasiūlo raftingą – kaina 200 kn. žmogui. Už tai gausime draudimą, nuveš ir parveš nuo mūsų apartamentų ir aišku, guminę valtį su lydinčiu žmogumi.

VI diena. Gegužės 26 d.

Pagal susitarimą šiandien 9 val. turime laukti netoli apartamentų, mūsų atvažiuos pasiimti agentūros žmogus – nuveš į raftingo vietą.
Pakeliui mieste prigrebiame jauną kroatą – susipažįstame – Filipas. Kroatai malonūs žmonės. Kol kas stebina tik maloniai :).
Važiuojame apie 40 min., rengiames liemenes, dedamės šalmus ir trise, neskaitant valties, leidžiamės prie upės.
Plauksime apie 2-2,5 val. Oras puikus, vanduo vėsus, žuvų jame nemažai.
Beplaukiant sutinkame dvi valtis turistų… Ir ką, girdime, kad kalba, sklindanti iš tų valčių – lietuviška :D. O prieš kelias minutes klausiau Filipo, ar daug lietuvių atvyksta i Omišą.
Visos trys valtys stojame krante trumpam poilsiui, kas rūko, kas tikrina vandens šaltumą.
Paplepėdami su Filipu pasiekeme tikslą – čia mūsų jau laukia autobusiukas – persirengus ir užsikrovus valtį atgal ant stogo grįžtame i miestelį. Filipas parodo, kurie restoranai, esantys už miesto, ant upės kranto yra geri. Tiesa, jie čia tik du – abu geri :).
Vakare dar pasivaikščiojome pliaže.

VII diena. Gegužės 27 d.

Ši diena bus tinginio diena – planuojame praleisti kelias valandas pliaže. Saulutė karšta, jūros vanduo vėsus – vienu žodžiu – tai, ko reikia…:)
Pavakary išeiname į miestelį. Jaukios ir siauros senamiesčio gatvelės taip ir traukia po jas palandžioti. Vienoje picerijoje suvalgome po picą. Jos čia labai labai skanios, sočios, kainuoja 30 kn už vieną. Picerijos administratorius maloniai nustebina – turi draugą lietuvį, moka pora lietuviškų žodžių. Ir mums baigiant valgyti dar atsiunčia padaveją su tauraus gėrimėlio taurėmis kiekvienam – už picerijos sąskaitą :)))

VIII diena. Gegužės 28 d.

Šiandien nubudome ir pirmas klausimas: Ką veiksime? Sugalvojame, kad gana tinginiauti, važiuojam į Dubrovniką. Iš namų pajudame apie 9 val. Žadiname Bronių, kuris informuoja, kad važiuoti reikės 3,5 val. nemokamu keliu, palei jūrą.
Kelias vingiuotas, per gyvenvietes. Bet vaizdai pasakiški. Prasideda Makarskos rivjera, tai vaizdai už lango dar grazesni :).

Privažiuojame vietovę, kurioje matosi daug sodų, lygumos. Suprantame, kad čia žmonės augina vaisius, daržoves. Pakelėse jomis ir prekiauja. Dar medumi, aliejais… Stojame pasidairyti. Iš karto iš trobelės atbėga senukas su keliais buteliais gėrimų. Liepia ragauti, pila – čia rakija, čia mandarinų likeris, čia vyšnių likeris… Čia rakija su augalais – travarica. Prašo už butelį po 60 Kn, derimės – iš karto nusileidžia iki 50 kn. Perkame pora butelių, bet diedukas dar įsiūlo vieną. Sakome, kad važiuosime per Bosniją ir Hercogoviną. Tai rodo, kad nebus problemų, pirkit. Na ką, perkam 🙂

Tiesa, pasienyje tik stabtelime parodyti pasus, pažiuri, kokie žmonės ir ar atitinka žmonių ir pasų skaičius.
Dubrovnike parkingas valandai 13 kn. Kazkodėl visi autobusai braunasi giliau į miestą. Po to einant atgal iš senamiesčio, randame parkingą gatvelėje, čia valanda kainuoja 5 kn. Bet riekia žinoti tokias vieteles iš anksto.
Įėjimas ant gynybinės sienos kainuoja 70 kn žmogui.

Vaizdai nuo jos atsiveria nuostabūs!!!! Karšta, būtinai pasiimkite vandens, nes pirkti jį ant sienos kainuoja tiek, kiek pas mus butelį vyno.
Fotografuojame, dairomės, mėgaujamės…

Užtrunkame ant sienos daugiau nei valandą. Pasivaiščiojame po senamiesčio gatveles – visur labai labai gražu. Kaip ne sezono laikui turistų nemažai.

Gal dėl to, kad šeštadienis. Suvenyrų kainos užkeltos.
Suvalgau ledų – 1 kaušelis 10 kn. Po to vienoje vietoje mačiau ir už 7 kn. Labai skanūs ledai.

Grįžtant atgal į Omiš, vienoje gyvenvietėje pastebime iškabą ‘VINO’. Stojame. Mus pasitinka mielas senukas, vedasi į savo vyninę. Papasakoja, kad tai šeimos verslas, kad vynai gaminami be cukraus ir vandens. Duoda ragauti. Daugiausia vynai sausi. Tik vienos rūšies saldusis prošekas. Kainos 30 – 40 Kn. Mes užsiprašome saldaus vyno, derimės. Nuleidžia kainą ir dar įsiūlo pigiau butelį sauso vyno. Po to diedukas ištraukia rakijos. Tyliai šnibžda, kad tai nelegalu, bet geras daiktas, pirkite, virškinimui gerai. Susilaikome nepirkę, mat skonis kaip mūsų lietuviškos samanės.

IX diena. Gegužės 29 d.

Iš ryto traukiame į pliažą – šiandien vėl tinginio diena :).

Vakare išeiname pasivaikščioti pliažu į kitą pusę, link Duce gyvenvietės. Mat mes gyvename ties Omiš ir Duce sankirta. Čia pliažai iš viso smėlėti, jaukūs, su mažomis prieplaukomis.

X diena. Gegužės 30 d.

Šiandien irgi tinginiausime, vakare būtina nueiti iki miestelio, į prieplauką. Nes tarėmės su vieno laivo savininku, kad jeigu susirinks grupė, mes irgi plauksime į Brač salą, laukia žuvies piknikas. Bet tai bus tik rytoj. Taigi, laukia rami diena prie jūros.

XI diena. Gegužės 31 d.

9:00 val. mes jau laive. Sėdame į laivo priekį – kapitonas įtikino, kad čia geriausios vietos.
Plaukiame. Įdomu į miestelį, į krantą pažvelgti iš jūros. Iki Brač salos 7 km. Laive skamba linksma muzika, kapitono padėjėjas ateina nešinas padėklu – visiems siūloma paragauti po 50 gr. rakijos. Negi atsisakysi – kaip kroatai sako – geram skrandžio darbui .
Vėjas, saulė, artėjantis salos krantas – geeera…

Pirma vieta, kur ‘parkuojame’ laivą – Pušicsa.

Tai mažas žvejų miestelis. Turime dvi valandas po jį pasivaikščioti.

Apeiname krantinę – veinoje pusėje bažnyčia, turgaus aikštė, įlendame ir į siauras gatveles. Iš namų sklinda rūkomos žuvies kvapas. Norisi tuos kvapus perteikti ir nuotraukose. Deja…

Kitoje krantinės pusėje mokykla. Bet ne šiaip, o mokanti merginas ir vaikinus akmenskaldystės amato. Tai vienintelė tokia mokykla Kroatijoje. Joje 20 proc. jaunuolių atvykę iš visos šalies, kita dalis – iš Brač salos.

Iš baltojo kalkakmenio čia viskas – šaligatviai, suolai, gatvės žibintai, palangės, pastatai.

Šis akmuo buvo naudotas ir Splite esančiuose Diokleciano rūmuose, Venecijoje, Vokietijoje Reichstago pastate, Baltuosiuose rūmuose JAV. Miestelyje gausu suvenyrų, papuošalų iš šio akmens.
Patraukiame į nedidelį pliažą – norisi atsigaivinti. Išsimaudome.

Vanduo toks pats, kaip ir Omiše :))))

Grįžus į laivą mūsų laukia padengti stalai – vynas, sultys, vanduo ir kepama žuvis. Skumbrė. Labai skaniai papietaujame. Gal dėl to, kad laive, gal dėl to, kad alkani, o gal dėl to, kad akimis matai tokius nuostabius vaizdus!
Plaukiame vėl. Dabar aplankysime kitą nedidelį miestelį – Postira.

Keista vieta. Jauku, gražu, prieplauka, laiveliai.

Bet niekas nedirba, langinės užvertos. Jei ne keli vietiniai žmogeliai, pagalvotum, kad tai vaiduoklių miestas :).

Sukame į siaurą gatvelę. Labai įspudingas, iš mažų akmenukų ornamentais suklotas grindinys, pažymėta, kad jis 1908 m.

Pasiekiame bažnyčią, šalia kažkokio pastato likę pamatai, panašu irgi į bažnyčią.

Deja, turime palikti šią stebuklingą vietą.
Laive kapitonas vėl vaišina vynu, gaiviaisiais gėrimais. Plaukiame atgal į Omišą.
Pavakary pasiekiame žemyną. Pasitinka nuostabųs vaizdai – miesteliai, įlankėlės, žydros spalvos jūros vanduo.

Grįžę gaminame jūros gėrybes – midijas ir krevetes.
Šiandien jūros diena, nusprendžiame…:))))

XII diena. Birželio 1 d.

Rytas. Lyja. Apsiniaukę.
Na gerai, tuoj lietus praeis, eisime į pliažą ir po to krausimės lagaminą, nes šiandien mūsų paskutinė diena čia.
Deja… Lietus vis lyja, dar ir žaibai pasirodo.
Nuotaikos 0. Oda dega nuo per daug saulės. Pradedu po truputi krauti lagaminą ir sprendžiame, kad gal šiandien ir lėksime link namų, nes nebėra tikslo trintis kambaryje. Vis viena jau širdyje esame su namiškiais, apkabiname vaikus 🙂
Iš Omišo pajudame 14:30 val.
Iš karto sukame į mokamą greitkelį. Kroatijos pasienyje tik pažiūri pasus, paprašo nuleisti galinį tamsintą stiklą – smalsu, kiek žmonųu dar vežame :))))).
Bagažinės net netikrina – ir gerai, nes ten gerokai viršyti lauktuvių kiekiai :D.
Gal per valandą pralekiame Sloveniją, tada Austrija…
Jau maždaug 20:00 val. dar važiuojame, norisi šiandien pasiekti bent Čekiją. Nakvoti stojame Kažkur Čekijoje, poilsio aikštelėje. Vėlu, tai krentam tiesiai mašinoje, miegmaišiuose. Aišku, tas miegas ne koks, bet nors toks – pamiegosime namuose.

XIII diena. Birželio 2 d.

Liko įveikti Lenkiją. Kelias nr. 8 išvedė iš kantrybės, nes darbo dieną čia eismas visai lėtas – per 1,5 valandos nuvažiavome tik apie 100 km. Ir matosi, kad remonto darbai dar čia truks n metų. Todėl tie, kas važiuos šiuo keliu darbo dieną, reikia arba apsišarvuoti kantrybe, arba ieškoti kito kelio. Pykome ant Broniaus, kad mus atvede į jį…

Vakare, apie 23 val. Įvažiuojame į Vilnių.

Kelionės išlaidos:
Maistas apie 900 Lt
Kuras apie 800 Lt
Kelių mokesčiai apie 280 Lt (bet kažkokio čekio neradau, tai gali siekti ir daugiau 300 LT.)
Lankytinos vietos, raftingas, laivas – 634 Lt. (suma kartu su parkingu).
Gyvenamas plotas Čekijoje, Kroatijoje – 1170 Lt.
Kitos išlaidos (draudimas, auto panaudos sutarties apiforminimas) – 250 Lt
Lauktuvės – apie 240 Lt.
Viso: apie 4300 Lt.

Pravažiuota apie 4500 km.

Kroatija pailiko didelį įspūdį. Joje pamačiau truputį Italijos, truputį Ispanijos, sutikau daug daug gerų žmonių. Didžiausią įspūdį paliko Dubrovnikas – norėtųsi ten dar sugrįžti… Nenuvylė niekas šioje šalyje.
Tikrai žinau, kad mes dar ten važiuosime 🙂