Kol Lietuvoje gegužę saulė dar smarkiai nelepino savo spinduliais ir Baltijos jūros vanduo buvo šaltokas, nusprendėme saulę pagaudyti kur nors netoliese, pietų Europoje.Šiais laikais pasirinkimas iš Kauno ar Vilniaus oro uostų pakankamas, todėl pavartę internetinius pigių skrydžių puslapius nusprendėme nukeliauti į Alikantę.Skrydis su „Ryanair“ lėktuvu iš Kauno oro uosto pirmyn ir atgal žmogui kainavo 130 eurų .Nei pigu, nei brangu, bet geras oras garantuotas.Tikslo kuo daugiau pamatyti neturime, turime 5 dienas, todėl renkamas lėtą ir pasyvų poilsį Alikantėje ir jos apylinkėse.
Alikantės oro uoste nusileidžiame naktį, todėl nėra galimybės į miestą nuvykti miesto autobusu.Sėdame į taksi ir už 15 minučių būname Alikantės mieste.Už taksi sumokame 25 eurus.
Esame rezervavę (per booking sistemą) nakvynės namus „Pension Arena Alicante“ prie koridos arenos, bet šiuo metu ji yra uždaryta, nesezonas.Vieta nebloga, prie pat centro (apie 5 min kelio pėsčiomis) ir jūros (10 min kelio pėsčiomis).Dviviečio kambario kaina už 5 naktis – 178 eurai.Kambariai paprasti, bet tvarkingi, netoli daug užkandiniu, visus objektus galima pasiekti pėsčiomis.
Kadangi atvykome naktį, tai pirmą dieną , lėtu tempu susidėliojam planus ką norime pamatyti šiame mieste.Tikslai sekantys – Santa Barbara pilis, miesto senamestis ir vakarinė jo programa, San Juan paplūdimys, vietinio maisto testavimas ir centrinis miesto turgus „Mercado“.Kadangi atvykome savaitgalį, tai miestas mus pasitiko gyvas ,su dideliu šurmuliu, pilnom kavinėm žmonių ir garsiąja savo Explanada de Espana gatve , kuri driekiasi palei visą miesto pakrantę.

Oras visomis dienomis be menkiausio debesėlio, temperatūra dieną 29-32 laipsniai.
Centrinis miesto paplūdimys didelis, su plačia smėlio juosta, žmonių devynios galybės, kaip Palangoje.Pirmas dienas laiką prie jūros praleisdavome čia, bet tol kol neaplankėme netoliese esančio San Juan palūdimio.Jį pasiekti galima tramvajumi (TRAM) Nr.1.Viešbučio administratorė patarė išlipti „Muchavista“ stotelėje.Bilietas į vieną pusę kainuoja apie 1,5 euro.Atgal bilietą galima įsigyti tiesiog tramvajuje, kuriame yra bilietų pardavimo automatai.Arba kitas variantas, jei planuojate vykti dažniau, įsigyti galima 10 važiavimų bilietą.Pabuvojus šiame paplūdimyje į miesto centrinį paplūdimį nenorėsite gryžti.
Kitas aplankytas objektas – Santa Barbara pilis iškilusi 166 metrus virš miesto.Pasiekti galima pėsčiomis (ką mes ir padarėme) arba važiuojant turistiniu miesto autobusu (bilietas ekskursijai apie miestą kainuoja 10 eurų).Įėjimas į pilį nemokamas.Tikrai vertas lankymo objektas.Atsiveria nuostabūs miesto vaizdai į visas keturias puses.

Mercado centrinis miesto turgus buvo netoli mūsų nakvynės namų, todėl į jį eidavome dažnai nusipirkti vaisių ir daržovių.Pats turgus labai tvarkingas, jame pilna jūros gėrybių, vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų.Kainos tiems patiems produktams labai skiriasi, nes vieni išsiparduoda, kiti tik atsiveža šviežius produktus, todėl pavaikščiojus po turgų galima tikrai pigiai nusipirkti įvairių produktų.

Miesto centras savaitgaliais tikras bičių avylys, žmonių galybės, muzika groja, varpai skamba, tiesiog malonu būti.Kiekvienas čia atras savo mėgstamą kampelį.

Norų sąraše, paragauti vietinio, autentiško, ne turistams skirto maisto.Mūsu pasirinkimas „Restaurante casa Riquelme“, esanti priešingoje pusėje nuo centro.Tai šeimyninis restoranas iš kartos į kartą valdantis ši restoraną.Viduje viskas kas susiję su korida-nuotraukos, iškamšos ir viduryje 2 metrų skersmens keptuvė.Pasirodo šis restoranas įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip pagaminęs didžiausią paeliją pasaulyje.Viduje praktiškai vien ispanai, šurmulys didelis, padavėjai ,išskyrus vieną , kalba tik ispaniškai.Išsirenkame kompleksinius meniu 3 variantus, nes norime pabandyti kuo daugiau maisto.Komplekso kaina svyruoja nuo 25 iki 40 eurų, bet jie verti kiekvieno sumokėto cento.Praleidžiame puikią popietę šiame restorane.Šis restoranas turi ir vieną keistenybę:skirtingai nei kiti restoranai, kurie dirbti pradeda nuo 17-18 val. vakaro, šio restorano darbo laikas nuo 13 iki 17 valandos, todėl pavakarieniauti čia neišeis, teks eiti į kitą.Centre administratorė mums rekomendavo sekančius – cerveceria „Koki“ arba vietinio maisto restoranas „La Nyora“.

Po 5 dienų poilsio pasukome į šylančią Lietuvėlę.
Čai paminėjome tik keletą vietų kurias mes aplankėme, bet pažiūrėti yra tikrai daug ką.Verta paminėti ir Archeologijos muziejų ir kitas lankytinas vietas.Bet kaip minėjau nebuvo mums tai pažintinis, kad pamatyti kuo daugiau, turas.Todėl nepykit, kad tai ne grožinės literatūros kūrinys.Mes tik norėjome pasidalinti informacija, kuri galbūt Jums padės susiplanuoti savo kelionę.
Gerų kelionių!

5 thoughts on “Ispanija: Kaip Alikantėje saulę gaudėme”
  1. Na tikrai smagi jūsų kelionė. Šaunuoliai, su vaikais taip aktyviai keliaujate 🙂 retas penkiametis gali pasigirti, kad ant ugnikalnio viršūnės tokiam aukšty pabuvojo (nesvarbu, kad ant tėčio pečių).

  2. Visus šeimos narius maždaug metus laiko prieš Tenerifę intensyviai pratinau prie kelionių :). Per 2013 metus suskaičiavau 15 vienos-dviejų dienų kelionių po Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

  3. Ačiū už pasakojimą.
    Išsklaidėte abejones dėl maršruto Chamorga – Faro Anaga. 🙂 Sunflowewio gidas šį žygį įvardija kaip sunkų, o bendrakeleivė dar ir aukščio baimę turi. Bet jei jūs praėjote su vaikais, tai ir mes tikėsimės įveikti.
    Vis dar abejoju, ar verta eiti žiūrėti Lunar Paisaje.
    Nakvynę Altavista trobelėje irgi būsiu linkusi atmesti.

  4. yra 2 pesciuju kelio is Chamorga i Faro Anaga variantai. Vienas ilgesnis, kitas trumpesnis. Ilgesnismano ziniomis ir yra ekstremalusis. Mes ejome trumpesniuoju. Chamorga miestelyje rasite stenda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *