Atėnai – vakarų civilizacijos lopšys, senas kaip pasaulis miestas, geriausius laikus išgyvenęs prieš 3000 metų, klestint graikų kultūroms… Vėliau tapo Romos imperijos vienu iš centrų, dar vėliau Bizantijos imperijos tarpine stotele tarp Romos ir Konstantinopolio, kol Graikija buvo užkariauta osmanų/turkų. Ir tik 1821-29m. sukilę graikai atsikovojo nepriklausomybę.
Šiandien Atėnai kiek didesnis miestas už Vilnių, nors su apylinkėmis prilygtų ir Lietuvai pagal gyventojų skaičių. Nuo Akropolio ar Lekavito kalvos miestas visas kaip ant delno (atrodo ir tilptų į delną, tiesa milžino) iš trijų pusių apjuostas kalnais, o Pirėjaus uostas – vartai į Soronto įlanką ir plačiuosius vandenis.
Akropolis savyje talpina viską gražiausia. Biletukas 20€, o į 6 antikinius muziejus po atviru dangumi tik 30€, atrodytu labiau apsimoka įsigyti kompleksinį bilietą. Bet jei nesate antikos, griūvėsiu ar istorijos fanatikas, Jums tikrai užteks akropolio ir romėniškos agoros, kiti objektai mažaverčiai.
Akropolis – aukštutinis miestas ant kalvos, talpinantis antikos dievų šventyklas (Parteonas, Atėnės, Nikės, Poseidono) ir Deonizo amfiteatrą. Visas kompleksas atrodo įspūdingai, ypač įspūdingas kariatidžių portikas, intriguojantis amfiteatras kuriame vyksta koncertai. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos. Būnant Atėnuose privaloma aplankyti. Beje pats Akropolis ne ką mažiau įspūdingai atrodo ir iš miesto, o ypač vakare, kai apšviečiamos kolonos.
Romėnų agora – senojo miesto pagrindinė aikštė (tarsi rotušės aikštė viduramžiais), apimanti svarbiausias miesto šventoves, turgų, valdžios įstaigas. Verta pasižvalgyti po gerai išlikusi kompleksą, o turintiems lakia vaizduotę pabandyti mintimis persikelti į praeitį…
O šiais laikais gyvenimas verda Plaka ir Monostriaki senosiuose rajonuose, kur susimaišo vietiniai ir turistai, valkatos ir turtuoliai, turgaus prekeiviai ir menininkai… Plakos aikštė prie parlamento tokia oficialesnė, turistus traukia garbės sargybos pasikeitimų šou. Nuo Plakos keliaujant link Monastriaki prabangios parduotuvių vitrinas, keičia siuvenyrų krautuvėlės, restoranai, lyg perlai mažose aikštėse stūkso labai jaukios bizantinės bažnytėlės, o šalia jų jaunimas ir senimas groja gytaromis, smuiku ar bugnais, rodo savo sugebėjimus šokant ar rodant kokį šou. Gyvenimėlis verda, o Monastriaki aikštėje šurmulys netyla nuo ryto iki vidurnakčio. Nepabuvus čia miesto pulso ir dvasios tikrai nepajusite…
Nepatingėkite pasivaikščioti nuošalesnėmis gatvelėmis, jos tikrai gali nustebinti netikėtais meniniais akcentais. O jei nukeliausite iki turgaus kvartalo (ypač vakare), pamatysite, kad nemaža dalis graikų gerovės laikosi ant migrantų pečių (manau legaliu), kur didžioji dalis atvykėliai iš rytų… Sukaupęs drąsą, ryžausi nuskusti per 3 kelionės savaites sužėlusia barzdą ir kirpėjas pakistanietis ją man dailiai nuskuto. Libanietis paruošė vakarienę, pigiausia graikijoje ir tikrai ne prasčiausia… O aš likau patenkintas savimi laužydamas vidinius stereotipus, kad migrantai ne panacėja, kai įsilieja į vietos visuomenę gerais darbais, kurdami, o negriaudami.
Mėgstantiems pasivaikčioti siūlau imti Lekavito kalvos iššūkį, užlipti ir nuo viršaus pasigrožėti Atėnais, Akroplio kalva, Pirėjaus įlanka. Kalva neskubant asfalto takeliu su laipteliais nesunkiai įveikiama.
Būtina pasivaikščioti po nacionalinį sodą/parką, žaluma graikijoje didelė prabanga, o čia jos pilna, baseinuose plaukioja vėžliukai, medžiuose pypauja paukštukai. Ir beveik nėra miesto triukšmo…
Verta užsukti į šalimais esanti baltu marmuru tviskanti Panatinaikos stadioną mačiusi pirmasias moderniasias olimpines žaidynes 1896m. ir ne vieną garsų atletą kai iš griuvėsiu filantropo E.Zappos dėka stadionas atnaujintas. Šiandien sportui stadionas naudojamas tik įpatingomis progomis, dažniausi lankytojai turistai, yra vykę pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai pvz. The Rolling Stones ar Depeche Mode.
Taip prabėgo mano trys dienelės Atėnuose, kiek per daug, pavargau nuo triukšmo, o ir visas įdomybes galima apžiūrėti per keletą dienų. Deja nepavyko apžiūrėti Dafni vienuolyno (UNESCO) priemiestyje (kol turėjau dvirati nedirbo, o kai likau be dviračio nebenorėjau ieškoti nuotykiu priemiesčiuose… Su džiaugsmu palieku Graikija – spėjau pasiilgti namų ir kasdienės rutinos.
Taigi, taigi ir jo didenybė 3 savaičių biudžetas:
1 – Logistika nuo namų iki namų (lėktuvo, traukinio, keltų biletai ir dviračio transportavimas) – 300€
2 – Edukacija ir muziejai (apie 30€ sutaupė archeologijos dienos) – 85€
3 – Maistas ir gėrimai (taupant, daug gaminant ant primuso, vyniukas iš to sudaro apie 50€) – 285€
4 – Nakvynės (10 kempinge, 3 butukuose ir 3 hosteliuose Atėnuose, 5 laukinėje gamtoje) – 180€
VISO = 850€ (detaliau foto iš užrašinės)
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Šiandien turėtume papildyti aprašymą, bet turime išspręsti minimalias technines problemas.
Taip, pernykštėms skrydžių kainoms sunku buvo atsispirti, jei nebūčiau turėjus bilietų kitur, būčiau susigundžius tikrai 🙂
Įdomus pasakojimas, gražios nuotraukos, nuostabi kelionė ir gera kaina.
Veri nais, puikus pasakojimas. Tikrai įdomu buvo paskaityt.
Dėkoju, tikiuosi kam nors bus naudingas ir planuojant kelionę sau 🙂
Ačiū už įdomų kelionės aprašymą, jaučiau didelį malonumą jį skaitydamas. Puiki kelionė.
Įdomus jūsų aprašymas. Gal patartumėte, ar spėčiau maždaug nuo 10-11 ryto atvykusi į Petrą prieiti iki Monastery ir grįžti iki 5-os iki Visitor, per daug neskubant ir apsižiūrint. Suskaičiavau ,kad jūs užtrukot nuo 6-os iki 3-ios, gana ilgai. Nesu labai ištverminga, o ir amžius solidus. O jei tektų likt nakvot, tai kitą dieną planuoju aplankyt High place of Sacrifice, bet jūs nieko apie tai nerašot. Ar nepaklysiu Petroj viena? Nei gidais, nei asilais naudotis neketinu. Ar ta programėlė maps.me be interneto praverčia Petroj , kaip ji rodo pavadinimus, ne arabiškai? Jei galit, atsakykit greitai, nes skrydžio bilietai man už 1.5 savaitės.
Euli,
Atsakau greitai 😉
Mes užtrukom ilgai, kadangi jau ir karštis mušė (tempo ir taip neplanavom kelti), o ir atėjus prie Monastery ten praleidom nemažai laiko, tiek prie pačios Monastery, tiek už sekančios uolos, kur atsiveria puikūs vaizdai. Piknikas, taip sakant 🙂 Dar pridėkim nemažai laiko vėl praleisto prie Treasury, kur ryte puikią atmosferą pagavom, ir mėgavomės tikrai netrumpai.
Iš esmės atsakymas toks – spėti galite, bet tas gali išeiti labiau skubus ėjimas tiesiai į tikslą, kas tiksliai nepatartina esant tokioje vietoje. Gal visgi nukirsti bent vieną atkarpą su kupranugariu (Nuo Treasury iki kavinės prieš pat prasidedant kopimui link Monastery)? Gal taip pataupysite laiko, ir grįžtant atgal jau matysite, ar turit pakankamai jo pamatyti, ką prabėgot į priekį ant kupranugario.
High place of sacrifice – nerašiau nieko, kadangi ten mes ir nekilom, o jei asmeninės patirties nėra, tai geriau visai nieko, negu iš interneto nutraukt informaciją. Rinkomės tarp trail’o į dešinę, ir tarp trail’o į kairę (jis ir yra į High place of sacrifice). Pasirinkome į dešinę. Abiejų įvykdyti ramiai nebūtume spėję, o bėgti nei noro, nei jėgų labai jau tiek nebuvo. Bet jeigu nakvojate ir renkatės eiti būtent trailu į High place of Sacrifice – puiku, pirmyn!
Paklysti tai neturėtumėt, tiek žmonių yra, tiek pažymėti takai. Bent jau link Monastery tai tikrai rasite kelią, o High Place of Sacrifice – to tako, kaip sakiau, nemačiau.
Viskas maps.me pažymėta normaliai. Bet iš esmės galit nesukti galvos – prie įėjimo yra dalinami žemėlapiai, pasiimsit popierinį ir užteks. Na, nėra ten klaidu, bent jau ne taip, kad baimintis labai reikėtų 🙂 Viskas bus gerai.
Labai labai ačiū jums už tokį greitą atsakymą.
O nuomos kompanijoj neprašė tarptautinio vairuotojo pažymėjimo? Nes girdėjau, kad Jordanijoje reikia tokio.
Sveiki,
Ne, tokio neturėjome. Ėjo EU teisės paprastai.