Cabo Verde – No Stress

• Tai dažniausiai  girdėjau nuvažiavęs į šią šalį, čia vadinsiu ją CV (Cape Verde). Šis pasakojimas bus grynai subjektyvus, kylantis iš asmeninių pojūčių ir išgyvenimų, tad jei kažkas mano kitaip ar patyrė kitus pojučius – neteiskite, o tiesiog pasidalinkite jais komentaruose arba aprašykite atskirame pasakojime.

Pradžiai kažkiek bendros informacijos. Tai šalis kuri priklauso Afrikos kontinentui. Šalies valiuta escudo 1 eur – 110 CVE. Geriausia keisti parduotuvytėse pas kiniečius, jie neima komisinių, o kursą pasiūlo 108, Praia oro uoste nors kursas 113, po visų komisinių ir paslaugų mokesčių liko tie patys 100. Kai kurie hosteliai jums iškeis 110 prie 1. Atsiskaitant už taxi, restoranuose geriau nauduoti CVE, kitaip paskaičiuos 1 prie 1. Kas liečia taxi geriau tartis kaina eurais, o mokėt tą sumą CVE, pvz. susitariat 10 eur, o mokate 1000 CVE, taip gausis, kad sumokėjote mažiau. Jokių uodų ar musių nebuvo balandį, jų aktyvumas prasideda nuo liepos mėn, prieš lietaus sezoną. Rozetės europietiškos. Eismas irgi. Benzino kaina apie 0,9 Eur. Laiko juosta – 4 val. skirtumas nuo Lietuvos. Orai kažkuo panašūs buvo kaip Kanarų salose, dieną karšta nors debesuota, vakare vėjuota ir atvėsta iki 16-18 laipsnių. Suvenyrai visi iš Senegalo. Tad jei pamatysite, kad pardavėjas kažką piešia ant lentos, o šalią tokių jau pilną, tai ne jo darbas, nebent lauksite, kol jis pabaigs savo meną ir ją jums parduos. Kaip ir visos skirtingos medinės statulėlės su žmonėmis ir gyvunais irgi iš Senegalo. Ši šalis jiems, kaip mums Kinija, o senegaliečiams Cabe Verde  – gero uždarbio šalis. Didžiausias imigrantų kiekis būtent iš Senegalo. Ką verta įsigyti, tai rankų darbo dirbiniai iš molio. Užsakant kai kuriuos turus jus nuveš į molio dirbtuves. Nors šalies pavadinime matomas žodis žaliasis (verde),  tikrąją žalumą galima pamatyt tik Sao Antao saloje, kurioje auginama 90 proc. visos šalies produktų.

Tai gi, nuo pradžių.. No stress jau pasijautė vos atskrydus į Sal oro uostą ir atėjus link pasų kontrolės. Susidarius nemažai eilei, užsidarė 2-as patikros langelis ir liko dirbti 1 pasienietis. Nors visur rašoma, kad vizai gauti reik turėti arba vietinės valiutos arba Eurais lygu kiekį – 25 Eur. Pasirodo ne! kadangi daugelis europiečių eurų neturėjo, pradėjo atsiskaitinėt kortelėmis, ir… pasirodo galima atsiskaityt ir jomis, bet… visas procesas buvo toks lėtas ir kortelės suveikdavo ne iš pirmo karto. Galų gale 2 pasienietis grįžo ir kraujas arterijoj pajudėjo greičiau. 

Taxi. Atvykus vėlai vakare apie jokias ,,maršrutkes,, neina nei kalbos. Anksčiau, kai pasakė vietiniai, galima buvo nusiderėt dieną iki 5 eur. Dabar griežtas 10 eur, vakarais 12. Pasakiau, kad esu jau ne pirmą kartą ir važiuoju visadą už 10 tai visi taxistai nusisuko išskyrus vieną, kuris ir nuvežė iki Santa Maria miestelio. Nors iš tiesų atvykau pirmą kartą, taxistas mane atsiminė nuo praeitų metų 🙂 

Jei atvyksite dieną be lagaminų ir nenoresite mokėti už taxi, nepatingėkite nueiti 100 metrų iki greitkelio, sustabdykite pirma pasitaikusią marsrutkę (maža busiuką) ir nuvažiuosite iki Santa Maria uz 1 eur.

Kelionės pradžioje, jei norite keliauti ilgeliau po salą ar po salas, nusipirkite vietinę SIM kortelę, su pvz. 3GB duomenimis – kainuos 10 eur, bet užtat visur veiks internetas, kurio gali prireikt bet kurią akimirką, nes GPS ne visur suveikia be jo. 

Tai gi..į Žaliojo kyšulio salas galima atskristi iš Europos tiesioginiais skrydžiais (čarteriais, pvz. TUI ir TAP avialinijomis iš Portugalijos). TUI skrenda pagrinde iš Didžiosios Britanijos (Londono, Birmingemo), Amsterdamo, Vokietijos miestų, Bruselio. Kitos vietinės šalių avialinijos skraidina iš Italijos, Čekijos, Prancūzijos. Skrendant iš arčiau Lietuvos esančių šalių, geras variantas yra su TAP iš Waršuvos per Lisaboną. Pačiam teko skrysti iš Rygos per Bruselį ir Lisaboną su TAP. O parinkus velyvą skrydį iš Lisabonos, galima ten dieną praleisti apie 6 val. Nepatingėkite užsiregistruoti TAP puslapyje ir rezervuodami skrydį iškart gausite nuolaidą (ano atveju buvo 12 Eur) plius kaupsite mylias ,,miles and more,, saskaitoje.  Taip pat rezervuojant bilietą pirkite 2 atskyrus skrydžius, jei yra galimybė, kadangi agenturos užkelia kainą bendrai skrydžių kainai. Perkant atskyrai – kaina skyriasi ženkliai. CV tarptautinių oro uostų, kur galima atskristi yra nedaug: Sal sala, Boa vista sala ir Praia – sostinė Santiago saloje. Dažniausiai skrydžiai vykdomi į kurortines salas su ilgais paplūdimiais, kur infrastruktūra pritaikyta turistams – Sal (kaip mūsų Palanga) ir Boa vista (tarkim, kaip Šventoji).

Aplankant kitas salas, reikia nauduotis keltais arba vietiniais skrydžiais – Binter avialinijomis. Skrydžių kaina priklauso nuo metų laiko, atstumo ir savaitės dienos. Brangiausias skrydis buvo tarp Sao Vicent salos ir Santiago salos (Praia) – 72eur (45min skrydis), pigiausias tarp Santiagos salos ir Maio – 32 eur (8min skrydis). Rezervuodami skrydi su Binter avialinijomis ne jų puslapyje, kai kurios agenturos siulo 1,5-2 eur mokestį už autoamatinį check in – nesinauduokite! Atvykę į oro uostą jums tą padarys nemokamai ir išduos bilietą kaip ir su kitomis ne low cost avialinijomis.

Kas liečia keltus, jais nesinauduojau. Net vietiniai mieliau renkasi skrydžius, nes jei jūra nerami visi keltų maršrutai atšaukiami. Pasakysiu tiek, kad tarp Sao Vicente ir Sao Antao salų susisiekimas vyksta tik su keltu, kadangi pastarosios salos oro uostas uždarytas.

Principe, Sal saloj užtenka 2-3 dienų. Kai kurie, kuriu tikslas neidegis, skundžiasi, kad saloj nėra ką veikt ir atvyke 7 dienom vienintelė pramoga lieka tik degintis, kiti stengiasi kažkur nuskrist (Boa vista arba Sao Vicente):  tad 1a diena galima pamatyt pačią salą su taxistu gidu, kas kainuos nemažai arba perkant visos dienos turą. Autostopu vargu ar visur nuvažiuosite, kadangi automobiliai važinėja retai keliais ir atokias vietas paprasčiausiai galite nepasiekti. Visos dienos turas aplankant pagrindines salos vietas plius pietūs kaianvo 25 eur, kai kur tą patį turą siulo uz 30 ir daugiau.

2ą dieną nudegt, nes saulė nors ir pasislepusi debesyse yra kaitri ir prisiplaukioti viesiame gaivinančiame turkio spalvos vandenyne.

3ą dieną skirt poilsiui, pasivaikčiojimams, shopingui, ramiam poilsiui prie vandens ar kokiame spa centre su kūno proceduromis.

Kas saloje paliko didžiausią ispudį, tai turbut stovėjimas iki juosmens  jūroje, kai uz 5-7metrų plaukioja burys ryklių, o tu jiems mėtai maistą, nors pats gali juo tapt.. Gidas pasakojo, kad kol kas jokių užpuolimų nebuvo, kadangi ši ryklių rušis maitinasi žuvim ir planktonu. Į Sal ne sezono metu, kai buna didesnės bangos ir stipresni vėjai, susirenka vandens sporto megėjai ir jėgos aitvarų entuziastai, o pavasarį vyksta skirtingos tarptautinės varžybos. Tad teko matyt, kai vieni leidžia daugybę spalvotų aitvarų, o kiti skrodžia pašėlusias bangas. Sal saloje ugnikalnio kratėtyje yra sena druskso kasykla, joje už mokėsti galima kaip Negyvojoj jūroj išsimaudyti nebijant, kad nuskesi. 

Sao Vicentė sala nepasižymi ispudingais papūdimiais, vienas –  salos sostinėje Mindelo ir keletas išsidestę aplink salą – laukiniai.Tad šią salą rekomenduoju aplankyti kas megsta hich hakint, atsipust nuo karsčio ir nuvykti auksčiau į kalnuotą salos dalį, pasigrožėt Mindelo miestu, kuris savyje turi portugališkos ir angliškos kultūros, bei pajust tikra CV žmonių kasdieninį gyvenimą, rutiną. Kas nori aplankyti daugiau rekomenduoju nuostabu gidą, kuris yra ir įmonės savininkas – Paulo, jis puikiai šneka angliškai, čia gimęs, domisi šalies istoriją, tad turi begale informacijos pasidalint. Raskite internete Green Line tour arba Whatsapp +2389751586. Jis siulo ne tik salos turus, o ir trekingo išvykas, vežlių naktinį migracima į jūrą, kelione į šalią esančią Sao Antao sala, kur begale skiritngų vaikčiojimo takų. Jei ką, linkėjimai jam iš Lietuvos. Kaip jis minėjo į Mindelo reikia atskrysti rugpjūčio 20-23 dienomis kadangi prasideda muzikinis tarptautins festivalis pritraukiantis begale žmonių iš viso pasaulio ir vyksta jis dideliame plačiame paplūdimyje. Taip pat kam idomu ir aktualu CV ir butent Mindelo vyksta LGBT paradas. Tai gi, šioje saloje turistų beveik nemačiau, kadangi sezonas prasideda nuo liepos mėn. Net varstoma į Mindelo perkelti sostinę iš Praia, ant tiek svarbus šis miestas – uostas šalies ekonomikoje bei kulturoje.  Į šią sala irgi butina nuvykti ir pamatyti kontrastą, nes joje yra ir pušys, tropiniai miškai, kadangi iškrenta pakankamas krituliu kiekis, ko nepasakysi apie likusia šalies salų dalį. Tad kad išgauti vandenį kalnuose statomi tinklai ir iš debesų (jei jų buna) kasnakt išgaunama apie 50 litrų vandens. Visoje saloje vanduo taupomas, saugomas, tas pats naudojamas keleta kartų. Pvz. po rankų plovimo vanduo panaudojamas grindų valymui, o likęs vanduo nuvalomas nuo kriauklės su kempine ir išspaudžiamas ant gėlių.

Kita dėmesio verta mažytė sala – Maio. Į ja galima patekti tik iš Santiago salos liektuvu arba keltu. Li

ektuvai skraido kas antrą dieną, keltai kursuoja panašiu dažnumu. Dažniausiai apgyvendinimo istaigos ėtraukia į kainą atvežimą iš šio mažo oro uosto į Maio miestelį, kuris yra vos už 2km nuo oro usoto.Beto visada galima pesčiomis nusigaut ka daro kai kurie vietiniai. Viskas Maio( arba Port Inglese)yra šalia, tad galite rinktis savo nakvines bet kuriame miesto gale, vistiek iki centrines vietos ir iki juros bus 10-15 min kelio. Kam idomu tai vienas ilgas paplūdimis randas miesto centre, jame užteks vietos visiems, kitas – labiau laukinis pietinėje miestelio dalyje 15 min kelio pesčiomis. kadangi apsistojes buvau tik miestelyje, apie kitas vietas nieko negaliu pasakyt ir patart. Man asmeniškai užteko tai kas buvo po nosimi.

Šiame miestelyje gyvenimas ir laikas sustojęs, jaučiausi ir vieninteliu jo gyventoju ir kaip vietinis. Niekas nekreipė į mane dėmesį, jokių suvenirų pardavėjų, pačių turistų, didelių parduotuvių ar naktinio gyvenimo. Miestelis nuo ryto iki pietų buvo beveik tusčias. Idomus jausmas buvo vaiksčiojant jo siauromis gatvytėmis ir nesutikti jokio žmogaus, tik retkarčiais kažkas sedėdavo ant namo slenksčio, pro langą girdėdavosi portugališkos dainos (taip, CV šneka portugalų ir kreolų kalbomis), arba kažkur žaisdavo  vaikai su Benfica maikutemis, taip taip, jokių Messi ar Ronaldo. Labai sužavėjo namukų spalvų įvairovė. Nors jie paprasti, kvadratiniai, kekvienas šeimininkas bando jį pagražint ir nuspalvint savaip. Ne tik Maio bet ir kitose salose paplitęs street art. Ant namų sienų gražiai nupiešti žmonės, paveikslai ir kitos vietinės tematikos piešiniai.

Po pietų, link vakaro žmonės išeidavo į kiemą, į parduotuves, kas į miesto pasididžiavimą – bažnyčią. Žmonės šioje šalyje labai religingi, kartais 7niais einą į keletą skirtingų bažnyčių mišias (pvz. katalikų ir baptistų), o dauguma kaip pastebėjau praeidami pro bažnyčias – persižygnoja (kažką panašaus teko matyt tik Gruzijoje, kur ta darė net taxistai). apie 16 val. iš jūros griždavo žvejai su laimikiu, kurį tekdavo ragaut kas vakarą, nes tos dienos žuvį žvejai atnešdavo mano hoteliuko šeimininkei.

Jei kalba palietė maistą, paminėsių, kad beveik visur rasite daugybę patiekalų iš žuvies, dažniausiai tai bus tunas, barakuda, daugybė vietinės ir kt. didžiausia įvairovė. Žuvis begalo skani, nebuvus niekada užšaldyta, sultinga ir soti. Asmeniškai, kaip esu nemegėjas žuvies,  visas 2 savaites maitinaus tik ja, tai apie kažką pasako. Žuvies ir jūros gerybių patiekalų kainos užeiguose ar restoranuose svyruoja nuo 7,5 iki 12 eur. Lobsteris apie 25-30 eur. Pasta ar spageti su jūros gerybėmis apie 5-7 eur. Verta paragauti Cachupa, vietinis tradicinis patiekalas, kuri valgo ryte, diena ir vakare, tai sausas troškinys is pupelių, kukuruzos, keptos svoguno ir kartais mėsos ar žuvies gabaliukų, kuri troškina ilgiau nei 2 valandas. Taip pat sutinkama skysta cachupa. Verta paragaut vietinę ,,naminuke,, – Grog, taip pat jų punšą, vietinės gamybos cukranendrių romą, Fogo salos vyną. CV gana nebrangus Portugališkas vynas (nuo 4 eur) ir yra jo platus asortimentas. Tik patariu instaliuoti app Vivino (kuriai reikalingas internėtas) ir rinktis vyną tik su ja.

Vakarais miestelyje atsirasdavo daugiau judėjimo. Moterys išeidavo pasisnekučiuot su kaimynemis arba tiesiog darė tai pro langą bunant 50 m. vieną nuo kitos, vyrai po medžiais ar prie pakrantės gurkšnodavo grogą, žaisdavo kortomis, vaikai spardė kamuolį ar žaisdavo tinkilinį. Visi šnekėjo garsiai, bandydami perrėkti vieni kitus, tad visu balsu tonai virsdavo į bendrą malonų ausim garsą. Tai – Afrika. No stress.

Paskutinę salą, kurią teko aplankyti – Boa Vista ir jos pagrindini miestelį Sal Rei. Nors tykėjaus joje paskutines 3 dieneles pailsėti nuo visų skrydžių, turų bei vaikčiojimų, bet gavosi  atvirksčiai. Rekomenduojų apsistoti italų poros valdomame B&B Salinas, kad nemokėt tos kainos kuri nurodyta Booking.com susisiekite su jais ir kaina bus kitokia (whatsapp +393470940800). Vel gi, jei sumastysite ten nukelaiut, butinai linkėjimus perduokite nuo Alexo. Tikrai nepagailėsite. Visa hotelio aplinka, šeimininkai ir jų nuotaika bei pagalba padės atsipalaiduoti ir pasijusti kaip namie. Netgi jie pasirupino, kad mane pasityktų vietinis vairuotojas ir pigiau nei taxi atvežė iki jų vietos. Su jais ir kitais apsistojusiais čia žmonėmis eidavom į vietinius, atokius restoranus vakarieniauti, tada kažkur kur groja gyva muzika ir susirenka dauguma vietiniai gyventojai. Kas vakarą vakarienės vieta buvo keičiama. Tad laikas praleistas čia tikrai įsiminė. Vos tik atvykęs pasijautė tas svetingumas, nuoširdumas jų abiejų, padėjo greitai susiorentuot, užsakyt pigesnius turus ir netgi ta pačia dieną suorganuot kelionę stebėti banginius. Vakare laukė suorganizuota vakarienė atokioje miesto vietoje, ant skardžio su vaizdu į jūrą, kur ateina žmonės stebeti saulėlydį. Ta vakarą iš visų paragautų patiekalų patiko ožkos suris su papajos uogienę. Mes aštuoniese turbut šeimininkei padarėm mėnesinę apyvartą, tad apmokėjus saskaitą visi buvom pavaišinti skaniu vaisių skonio romu.

BB Saline organizavau kelionę po Boa vista salą, kurios kaina žymiai skyrėsi nuo siūlomos  agenturų. Ka reikia išskirti iš visos šios kelionės tai: tikrų tikriausią dykumą,  Santa Moniką pakrantę, pakeliui sutiktus pakranteje gilius urvus, maži spalvoti nameliai mažose kaimeliuose ir laukiniai asilai laukuose, vakare jie ateidavo į miestelį ir galima girdėt jų kovas su šunimis, nuostabus žadintuvas 3 nakties. Tai Afrika. Kam rupi jūra, tai  Sal Rei papludymiuose ji nelabai švari, reikėtų prasieiti link pietuose esančios įlankos pakrantės, kur susirenka vandens sporto gerbėjai.Ši sala man pasirodė ypatinga, turinti savyje visko ką pasiūlyti atvykusiam žmogui: ilgi švarus smeleti balto ir geltono smėlio paplūdimiai, žaliai žydros spalvos jūra, kas vakarą gyva muzika, nuostabus maistas, gerimai ir žmonės, kurie nepaisaint sunkaus gyvenimo, vandens ir maisto trūkumo vistiek šypsosi ir kartoja – No stess.

Į šią šali kaip nekeista noretųsi sugrįžti, turbūt ne dėl to, kad neaplankiau dar 5 salų, bet labiau dėl ten esančios atmosferos, nuotaikos, malonių žmonių, maisto, jūros spalvos, bangų uošimo, tusčių plačių ir ilgų paplūdimių, spalvotų namukų ir visur girdimos raminančios muzikos. Lukesčiai buvo viršyti šimtais procentų, nes vykdamas pirmą kartą į Afriką tikrai nesitykėjau to ką pamačiau ir patyriau. Beja, jokių skiepų ten nereikia ir jokios maliarijos ten nėra, No stress.