Sakoma, kad visiems keliautojams, kurie lankosi Šiaurės Vokietijoje, tiesiog būtina savo akimis pamatyti Baltąsias Riugeno uolas (vok.k. Kreidefelsen auf Rügen), iškilusias bendravardėje saloje ir džiuginančios jos lankytojus.


Sakoma, kad po mažu ši vieta netenka žavesio, mat, aktyviai ardomos gamtos jėgų, uolos – dideliais gabalais nuolat skilinėja ir pranyksta jūros bangose. Vieną dieną jų tiesiog nebeliks. Žmonės taip pat padarė didelę žalą Riugeno salos kraštovaizdžiui. Nuo devynioliktojo amžiaus vidurio Riugeno kreida buvo labai vertinga prekė, naudota dažų, porceliano ir dantų pastos gamybai. Todėl buvo gausiai išgaunama. Pagaliau, mūsų amžiuje, susirūpinta Riugeno kreidinių uolų išlikimu ir teritorija dabar pripažinta draustiniu.


Įspūdingos Riugeno uolos susiformavo maždaug prieš 69 -70 milijonus metų iš klintinio akmens t.y. mikroskopinių jūros dumblių, moliuskų kiautų ir skeletų. Kaip ir Miono kalvos Danijoje į dangų išsistiebė per paskutinį ledynmetį. Dabar Riugeno uolų kalkakmenį raižo gilios nišos ir vagos. Vienose vietose uolos stačios, kitose nuožulniai leidžiasi prie jūros bei sudaro neįtikėtinas formas ir keteras. Tai nuostabus Vokietijos pajūrio lankytinas objektas – vertas kiekvieno turisto dėmesio.


Bene įdomiausia Riugeno uolų vieta yra Stubenkameris. Garsiausia Stubenkamerio uola, vadinama Karaliaus sostu, pakyla virš vandens į 117 m aukštį. Čia įkvėpimo sėmėsi garsiausi vokiečių poetai ir dailininkai. Sakoma, kad  žmogus retai kur gali sutikti didingesnę panoramą nei Stubenkameryje ir jį aprėpiančiame Jasmundo gamtos draustinyje, įkurtame 1990 metais, kad apsaugoti Riugeno salos pakrantę. Jasmundo draustinis dabar apima 3000 ha plotą, įskaitant 2200 ha natūralaus miško, maždaug 500 ha Baltijos jūros ir tiek pat klinčių uolų, pelkių ir pievų.  


Riugeno salos pakrante baltos klintinės uolos tęsiasi beveik 13 kilometrų. Ant jų skardžių yra įrengti pažintiniai takai ir apžvalgos aikštelės. Stačių uolų šlaituose įrengtais laiptais bent kada galima nusileisti prie jūros. Iš apačios geriausiai atsiveria Riugeno uolų didybė.


Kaip nuvykti?

Tarp Klaipėdos ir Zasnico (Mukrano) uostų kursuoja keltai. Kelionė trunka apie 18 valandų. O Riugeno salą su žemynu jungia tiltai. Pasiekti ją lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu – nesudėtinga.


Daugiau informacijos apie Riugeno salą ir uolas rasite: www.rugenisland.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *