Uzbekija: Kuklus autokratijos žavesys

2012-07-10 13:57

Ir aš ten buvau porą kartų. Tiesa, senokai, kai Uzbekija dar buvo tarybų socialistinė respublika, bet prisiminimai labai geri. Pirmą kartą ankstyvą pavasarį sužavėjo senųjų miestų architektūra, pasijutau lyg rytietiškoje pasakoje, o antrą kartą Samarkande atsidūrėme po dviejų savaičių žygio Fanų kalnuose. Plieskiant 40 laipsnių karščio miestu gėrėtis buvo sunkoka, todėl patraukėme į turgų. Niekada nepamiršiu ten ragautų vaisių skonio. Nerealiai sultingi ir saldūs persikai, dar saldesnės vynuogės be kauliukų. Arbūzus ir dynias vietiniai prekeiviai siūlė tiesiog už dyką (gal dėl to, kad grupėje buvo kelios šviesiaplaukės). Mielai apsilankyčiau šioje šalyje dar kartą, bet kažkodėl atrodo, kad tai padaryti dabar sunkiau (ir brangiau), negu nukeliauti į Indiją, kurioje taip pat teko būti ir į kurią niekad netraukė grįžti. Bet dabar ėmiau ir apsigalvojau - labai norėčiau pamatyti Ladaką (Indijos regionas Himalajų kalnuose), kur, kaip teko girdėti, labai graži gamta, neįkyrūs vietiniai gyventojai ir dar nedaug turistų.

2012-07-10 22:45

Ačiū už pasakojimą, kuris ir man priminė senus laikus... O perskaičius In komentarą, pamaniau kad kartu ten buvome, nes 1991 m. man taip pat po poros savaičių žygio Fanuose teko pabuvoti ir Taškente ir Samarkande :) Bet kadangi tai buvo geografiją studijuojančių studentų praktika, tai kažkaip į tai žiūrėjom kaip į privalomą dalyką, ir tada neįvertinome viso grožio, kurį ten matėme...Todėl tikrai norėčiau ir aš ten dar kartą sugrįžti. O į Indiją nenoriu net ir nebuvus :(

2012-07-11 13:44

Deja, Linosa, aš Fanų kalnuose buvau šiek tiek anksčiau (gal apie 1988 m.) ir Taškente būti neteko, bet vis tiek smagu, kad keliavome po tas pačias vietas. Tokia nostalgija užplūdo - tikrai seni laikai :). Ir dar - negaliu nepasidalinti savo įspūdžiais apie Indiją (nors rašinys ir ne apie ją :). Į šią šalį patekau visai atsitiktinai (po kelionės į Nepalą ). Per savaitę ar kiek daugiau apvažiavom vadinamą auksinį trikampį Delis-Agra-Varanasis. Atsimenu, laukdama skrydžio namo Delio oro uose tiesiog nebegalėjau tverti triukšmo, daugybės žmonių šurmulio, matyti tų juodbruvų veidų... Bet, praėjus nemažai laiko, žiūriu per LTV kartojamą Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus filmą „Tuk tuk Indija" ir savo nuostabai vėl gi jaučiu nostalgiją. Pačiai sunku patikėti :) Pradedu galvoti, kad tur būt nėra tokios šalies, kurios nenorėčiau pamatyti.

2012-07-15 21:10

Ir kam Jūs man Fanus ir dynias priminėt :)))) mano kaip to pono Vizbor'o širdis tuose kalnuose pasiliko.

ir man Samarkandą irgi per pačius karščius teko lankyti, ir turiu pasakyt, tai ne pats geriausias sumanymas. Bevelyčiau ten kada nors rudenį apsilankyti.

2012-07-16 11:49

Gaila, neteko tarybiniais laikais pasiekti šito krašto. Bet gal kada likimas ten nublokš.