Slovakija: Velykos kitaip

Tai buvo labiausiai netikėta, visiškai neplanuota ir spontaniškiausia kelionė mano gyvenime...
Turbūt reikėtų pradėti pasakojimą nuo to, kad didžioji dalis mano ligšiolinių kelionių ar pasivažinėjimų vykdavo šiltesniuoju metų laiku. Žiemos keleliai visiškai netraukdavo manęs. Taip buvo iki šios žiemos, kol „nesusirgau“ nauja liga – slidinėjimu. Per šiemetinę dosnią sniegu ir šalčiu žiemą teko ne kartą lankytis keliose Latvijos ir Lietuvos trąsose. Prisijaukinus slides kilo natūralus noras išbandyti save rimtesniuose kalnuose. Deja, bet net pora planuotų kelionių į Austrijos Alpes žlugo dėl įvairių priežasčių. Todėl paslidinėjęs savaitgalį prieš Velykas Latvijoje jau maniau uždaręs slidinėjimo sezoną. Džiugu, kad laikas parodė, jog šios mano mintys buvo klaidingos:)
Taigi, vieną rytą prieš Velykas tarp manęs ir žmonos įvyko maždaug toks dialogas: JI: ką veikiam per Velykas?AŠ: gal nuvažiuojam į Slovakiją? Ji:???Ar su abiem vaikais, ar vieni??? AŠ: gerai, važiuojam į darbus, jeigu ką sumąstysiu, pasuksiu. Darbe greit susitvarkiau viską, ką reikia, užmečiau akį koks oras prognozuojamas Slovakijos Jasnos kalnų kurorte, kiek laiko trunka nuvažiuoti ten. Kitaip sakant, jaučiau, kaip manyje užvirė keliautojo kraujas (na, dabar dar sumaišytas ir su slidininko). Apie 11h su planu Velykas sutikti Slovakijoje buvo supažindintos paauglės dukros, kurios gana greitai adaptavosi su tokia netikėta idėja ir neatsisakė važiuoti su mumis. Namuose staigiai susimetėme reikalingiausius daiktus, rūbus, slides, vaistus, dokumentus ir lygiai 14h pajudėjome iš kiemo. Nuo minties apie kelionę pradžios buvo praėjusios 6 valandos. Į priekį vedė sausas kelias, todėl be jokių nesklandumų 23h mūsų laiku stojome nakvynei Hotel Gorski, esančiame šalia Varšuva-Katovicai kelio netoli Piotrkow Trybunalski. Beje, šis kelias jau gerai sutvarkytas. Kirsti Varšuvą irgi vienas malonumas – tam pakanka 15 minučių, tada reikia pavažiuoti gabaliuką nauja nebaigta, todėl dar nemokama autostrada link Berlyno ir nusukus 50 keliu link Zyrardow greit išlendama į E67 kelią. Kitos dienos 12h ryte jau apsigyvenome Liptovsky Mikulaš miestelyje "Via Mara"svečių namuose, kuriuose buvome nakvoję praeitą vasarą. Šiandien slidinėti nežadėjau, nes buvo jau kiek per vėlu.Tuomet visi kartu nuvažiavome apsižvalgyti iki Jasnos, kad būtų aišku, kas ir kaip, koks kelias, ar nereikia grandinių ant ratų, kad nereiktų blaškytis rytoj ryte. Jos prieigose Demanovska Dolina mus pasitiko konkreti žiemužė.