Rusija: CCCP

Patinka Jūsų rašymo stilius, super! Skaniai pasijuokiau. Pagalvojau, kad džiaugiuosi, kad esu lietuvė, nes pagaunu ir rusišką mastyseną, bet kartu jaučiu ir vakarietišką kultūrą.

Jo, tos šalys tai vistik kažkas taip kitaip, kad visiškai kitaip. Aš tai turiu tokią teoriją, kad kažkada visatoj įvyko kažkos trumpas sujungimas, ir tikroji Rusija su keliom aplinkinėm šalim iškeliavo į kažkokią paralelinę visatą, o į jos vietą atkeliavo tos paralelinės visatos Rusija. :))

...Pavaikšto, pauosto, suskaičiuoja rankšluosčius, patikrina baterijas distancinio valdymo pultuose. Daugiau niekur to negalima patirti. Na, nebent kokiam Mozambike...
Gal dėl to skaičiuoja, kad po pačių rusų apsilankymo, kartais viešbutyje nelieka kai kurių daiktų. Neišsigalvoju, čia pačių rusų mintys iš televizijos laidų apie savo turistus užsienyje:" gerai, jei lieka sveiki veidrodžiai ir unitazai, prie patalynės ir elektros lempučių dingimo, viešbučių personalas jau įprato... ..."

Kokia patalynė, kokios lemputės.. Esu girdėjęs liudininku pasakojimų, kaip rusai "vagia" maistą iš AI restoranų. Kišasi į rankinukus, tašes, velka viską į numerius... Ir kalba eina apie AI, kur praktiškai bet kuriuo paros metu atėjęs gausi valgyti ir gerti už dyką. Mentalitetas.

Manau xvim versija teisinga, kitaip sunku suvokti kodėl jie yra tokie ir sunkiai tikėtina, kad kada nors pasikeis :))
Kai skaitai - smagu, bet aš visada jaučiu ir kažkokį pasibjaurėjimą tokiais žmonėmis ir tikrai, kaip sillwio, taip nesidžiaugčiau komandiruotėmis ten :)

Ačiū už komentarus :)

Vaikystėje labai mėgau Džeką Londoną ir panašius rašytojus. Kažkuriame apsakyme kalba ėjo apie du draugus šiaurėje. Vienas susilaužė koją, kitas jį paliko. Tas, su sulaužyta koja, išgyveno šiaip taip - jį, išėjusį kažkur į pakrantę, paėmė žvejų laivas. Žvejai pastebėjo, kad nežiūrint į maisto kiekį laive, dingsta džiuvėsiai. Juos rado po išgelbėtojo čiužiniu.

Mano versija, kaip Džeko Londono apsakyme - jei žmogus buvo ilgai alkanas, jis ir atsiradus maistui lieka "alkanas".

Tas aiškiai matosi lyginant svečius iš skirtingų šalių. Švediškas stalas, apie kurį taip myli post CCCP, jokia naujiena ar promoga patiems švedams. Tačiau svečiams iš užsienio - tai bene didžiausia pramoga. Ne kartą teko stebėti situaciją, kai įmonių savininkai ir dideli viršininkai, turintys viską ir matę, ko aš niekada nepamatysiu, pradeda į lėkštę krautis viską, ką pasiekia - mėsą, žuvį, salotas, desertą, krevetes ir t.t. Suvalgo pusę ir eina naujos lėkštės. Aš tai vadinu "patikrinimas bufé" (bufé - Švedijoje švediškas stalas). AI viešbučiuose eksperimentas irgi pavyksta.

Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ne vien rusai nepraeina patikrinimo. Neretas tautietis puola maistą su nemažesniu aršumu.

Kai šitai supratau, tapo aišku, jog žmonės čia nekalti (ko verta vien Leningrado blokada, nekalbant jau apie talonus maistui po karo). Ir tuomet pasidarė nebepikta, ir net nebegaila, o įdomu :)

Įbersiu parako į ugnį...
Tikrai neturiu laiko analizuoti rusų įpročių ir poelgių, manau autorius juos puikiai užčiuopia, o kad mūsų tautiečiai dažnai elgiasi kur kas bjauriau - žinau tūkstančius faktų. Nesmagu būdavo kai kuriose kelionėse matant, kaip mūsų šiandieną labai gerbiamos ir žinomos damos prisikraudavo tiek, kiek trys vyrai nesukirstų. Ir dar svarbiausia, nežiūrint visko, pasaulyje mus suprasti nori tik rusai, visiems kitiems nusispjaut. Dažnai kartoju, jei būčiau priverstas gyvenimo likutį nugyventi su kažkuria viena tauta, pasirinkčiau rusus. Plati siela ne išmislas.
Na, nėra laiko daug rašinėti, tačiau ši tauta, manau, daug įdomesnė nei mes manom. Jos taip greitai neaptarsi, nepajusi.

Sutinku. Turiu daug labai gerų draugų rusų.

Turiu ir aš draugų rusų- ir jie lygiai tokie pat skirtingi, kaip ir mes. Žinoma, yra tam tikrai ypatumai, bet kurioje tautoje jų nėra. Todėl mes ir įdomūs vieni kitiems ))) O dėl krovimo -ir ne tik - boženki, lietuviai dažnai irgi elgiasi kaip laukiniai )))

Būkim teisingi: ne nuo tautybės ir ne nuo pareigų ar pajamų priklauso žmogaus elgesys ir asmeninės savybės. Kiekviena šalis savo piliečių tarpe turi ir nuostabių žmonių, ir papuvusių obuolių. Tiesiog realybė yra tokia, kad, atsiprašau už išsireiškimą, šūdas visada plaukia paviršiuje, todėl ir geriausiai matosi, ir užstoja vaizdą apačioje. :) Neabejoju, kad visi turim daug draugų emigrantų, kurie gali vaizdžiai ir išsamiai nupasakot ir kitų šalių gyventojų ne tokius mielus bruožus.

O su švedišku stalu tai kažkaip nematau problemos, kad žmonės daug kraunasi - svarbu, kad suvalgytų, ką įsideda. Galų gale, jie už tai būna sumokėję. Tik aišku, bjauru yra kalną maisto susikraut, kurio nesuvalgai, ir personalas tada turi jį išmesti - privalo išmest - nors tai geras maistas, o ne vienas jų turtais netrykšta ir iš savo menko atlygio išlaiko daugybę žmonių. Čia labiausiai taikoma, žinoma, Egipto ir Tuniso viešbučių atvejams.

Švedijoje prie švediško stalo pratina nuo darželio - kiek įsidėjai, tiek turi suvalgyt. Nori dar, gali įsidėt dar. Jokiu būdu neišmest. Taip ir kainos būna suskaičiuotos - kiek vienam žmogui užtenka pavalgyt.

Dėl Egipto nežinau, bet Turkijos AI suskaičiuotas taip, kad pusė bus išmetama arba sudedama į sekančios dienos troškinį (nebaigti kotletai), picą (nebaigtas kumpis ir dešra ant sumuštinių) ar salotas (žolės ir makaronai). Ragavau pats... :)

Šitie kūriniai gali būti mokiniams kaip mokymo priemonė arba pagyvenusiems besimokantiems kaip diskusijas keliantys. Kiek mes evoliucionavome į vakarus per 25 metus. Net nesugalvočiau vogti pultelio elementų. Dar mūsų bomžai dvokia, pikti, agresyvūs, o vakaruose atrodo geresni.