Rumunija: Šalyje, kuri pranoko lūkesčius

Dabar daug žmonių keliauja, turi lūkesčius. Grįžta pailsėję ir pamatę. Arba pavargę ir nepamatę. Neišsipildė lūkesčiai. Tada nusispjauna ir nebekeliauja. Arba kur nors skundžiasi, jei kelionių agentūra nuvylė.
Mano situacija išskirtinė, nes šalis pranoko lūkesčius. Ta šalis Rumunija. Aš vėl noriu atgal. Vyraujanti nuomonė, kad tai čigonų arba romų šalis. Pasirodo -ne. Mačiau jų pasienyje ir kartą mieste. Eilinę dieną savo mieste romų matau daugiau, negu čia pervažiavus šalį. Girdėjau daug apie šiukšles, korupciją, kad arkliai su vežimais ir traktoriai užkemša eismą. Nė velnio. Pasikalbėjau su vietiniu rumunu ir paaiškėjo, kad dauguma čigonų ir kitų tinginių jau Didžiojoje Britanijoje, kur gauna pašalpas. Tikri rumunai važiuoja dirbti į Italiją, Prancūziją, Ispaniją, nes jose susikalba be vertėjo.


Pakeliui mačiau čigonų baronų namus. Ant kai kurių bokštelių yra mersedeso ženklai.

Nesusidūriau su korupcija. Viešbučiai geri. Parduotuvės ypatingai tvarkingos, švarios, prekių asortimentas didžiulis. Žmonės visur paslaugūs, komunikabilūs. Suvenyrų turgelyje niekas nelenda į akis, pasirinkimas didelis. Vynas geras ir pigokas. Maistas geras. Šiukšlės irgi nebadė akių. Aš visada žiūriu į tai, kas įdomu, o tik po to kur kitur. Rumunija įdomumu yra viena pirmųjų šalių. Užkabino, suintrigavo. Viešbutyje per pusryčius neduoda kavos. Kavą ar arbatą reikia pirkti čia pat bare.
Autostradų dar trūksta, bet jos sparčiai tiesiamos. Tad tas mažas minusiukas, kurį laikau pliusu yra keliai per kaimus ir miestus. Laiko reikia daugiau. Bet vaizdai, čerpių stogai, architektūra atperka.
Automobiliai naujesni nei tėvynėje. Šalyje daug užtvenktų upių gamina elektrą.
Didelis pliusas Rumunijoje yra tai, jog beveik visur galima fotografuoti, o gal manęs tiesiog niekas neišvarė. Buvo atvejis, kai už mokamą objektą neradau kam sumokėti. Pamačiau dykai.
Patiko gražūs plastikiniai rumunų pinigai lėjos. Neplyšta, nesiglamžo, išlieka gražūs, keliaudami per rankas.
Teko važiuoti taksi Dacia minivenu. Pasirodė visai normali mašina. Pavadinimas kilęs iš dakų tautos, kuri gyveno Rumunijos teritorijoje.
Sibiu buvo 2007 metų Europos kultūros sostine. Yra aukštutinis ir žemutinis miestai. Senamiestį juosia dvi gynybinės sienos. Išorinė siena garsi savo masyviu bastionu, kuriame vyksta koncertai. Vidinė siena turi daug bokštų. Populiariausias, labiausiai fotografuojamas yra Dailidės bokštas. Žemutinio Sibiu stogai žavi turistus ir fotografus. Žemutinį ir aukštutinį senamiestį jungia siaura gatvė. Virš jos nutiestas Melagių tiltas. Jeigu melagis eis tiltu, jis sugrius. Perėjau kelis kartus ir... nieko.








Aukštutiniame senamiestyje 3 aikštės. Didžiąją nuo mažosios skiria Rotušės bokštas ir katalikų bažnyčia su bokštu. Didžiojoje aikštėje festivaliai ir šventės vasarą. Mažojoje Melagių tiltas ir kavinės. Dar yra Huet aikštė su evangelikų 7- bokšte bažnyčia. Jos vienas bokštas aukščiausias visoje Transilvanijoje.








Transilvanija, išvertus reiškia „už miškų“. Viduramžiais į Transilvaniją atvyko Saksonijos vokiečiai. Jie pastatė 7 pilis, virtusias miestais. Regionas pačiame Rumunijos viduryje, apsuptas Karpatų kalnų. Vokiškoje literatūroje Transilvanija vadinama „septyni miestai“.







Čia labai tvarkomasi. Tiesiamos autostrados. Tvarkomi senamiesčiai. Turistų Transilvanijoje yra iš visos Europos. Didelė dalis yra tikrų keliautojų, ieškotojų, besidominčių kaip Mytrips'o skaitytojai.
Vokiečiai vadina Sibiu- Hermannstadt. Senamiesčio nuošalesnėje vietoje stovi 1906 metais pastatyta milžiniška bizantiško stiliaus stačiatikių katedra. Sibiu mieste namai turi „akis“ ant stogo, tai gana atraktyvu turistams.




Kitas objektas buvo Prahova slėnis ir Bučegi kalnai. Bušteni kurortas. Jame pasikėlus į 2 kilometrų aukštį, atsivėrė tolimi horizontai, sniego salos, uolos. „Sfinksas“, „Babelė“, kitos mažesnės uolos. Čia tvyro ypatinga atmosfera, praeina galvos skausmai, susitvarko nervai. Negaliu paneigti šių pareiškimų spaudoje. Nieko neskaudėjo, nesinervavau.









Virš šio kurorto 2260 m aukštyje Didvyrių kryžius pastatytas I pasaulinio karo didvyriams. Jis 25 m aukščio matosi iš Bušteni visų vietų. Nuo čia iki „Karpatų perlo“- Sinajos tik 10km. Čia svarbiausias objektas- Peleš pilis. Pirma pasaulyje elektrifikuota pilis, elektra gaminama čia pat. 160 kambarių. Gotikos ir neorenesanso kokteilis. Tai tokia atvirukinė pilis, kurią visi fotografuoja. Dėkinga vieta, nes niekas neužstoja. Tai Karolio I pilis- pirmojo Rumunijos karaliaus. Ji atsirado 1883 metais. Karalienė buvo rašytoja, parašė kelias knygas, bet į lietuvių kalbą neišversta ir mums nežinoma.







Kita Pelišor pilis netoliese buvo antro Rumunijos karaliaus rezidencija. Joje tik 99 kambariai. Art- nouveau stiliaus. Ferdinandas ir Marija čia gyveno . Pastatyta 1903 metais.
Sinajos vienuolyną įkūrė Rumunijos kunigaikštis Cantacusino, grįžęs iš Sinajos vienuolyno Egipte. Vardas prigijo vėliau užgimusiam miestui. Buvau vienuolyne. Įėjimas kainuoja 5 lėjas. 1 euras lygus 4,4 lėjos. Aplankiau senąją ir naująją cerkves, pastaroji buvo pirma elektrifikuota Rumunijoje.


Dabar apie populiariausią turistų lankomą objektą Rumunijoje- Brano pilį. Ją išgarsino B.Stokeris, joje apgyvendinęs Drakulą- vampyrą. Iš tikrųjų Drakula Brane negyveno. Pilis tikrai įspūdinga. Ji labai keista, nepanaši į jokią matytą. Bokštai bokšteliai, kambariai kambariukai, užkaboriai, laiptukai, plyšiukai, praėjimai, patalpų užlinkimai. Viskas maža, lyg liliputų čia gyventa. Ir dar linksmų.


















Drakula valdė Valakiją 3 kartus. Tai jau kitas regionas, bet šalia Transilvanijos. Drakula vienareikšmiai yra populiariausias rumunas. Šalis stengiasi tai palaikyti, tai lyg turistų traukos magnetas. Mistika.
Vladas III Drakula buvo Vlado II Drakulos sūnus. Jis ypatingai pasižymėjo kovose su okupantais turkais. Tėvas Drakula buvo nes priklausė Drakono ordinui. Sūnus pravardę paveldėjo. Rumuniškas žodis „drac“ yra velnias. Vladas Drakula- Tepešas, paskutinis žodis reiškia „smeigėją“. Jis nusižengusius sodindavo ant baslio. Beje B.Stokerio romanas „Drakula“ dabar pasirodė knygynuose.








Prie Brano pilies kelios gatvelės paverstos suvenyrų turgumi. Jeigu kas važiuos, žinokite čia galite nupirkti visas lauktuves.




Kronstadt dabar vadinamas Brašovu. Kitas Transilvanijos miestas, kurį mačiau. Labai tvarkingas ir gražus. Daug lauko kavinių, pėsčiųjų zonų. Senamiesčio centre dominuoja rotušė su bokštu ir laikrodžiu. 500 metų čia yra miesto rotušė. Rotušės aikštėje didžiulis pirklio namas. Dabar jame restoranas. Rūsyje daugybė vyno statinių. Už jų vyksta vynų degustacija. O pirmame aukšte restoranas, kuriame populiarus tradicinis rumuniškas vakaras su gyva muzika.








Juodoji bažnyčia yra didžiausia gotikinė bažnyčia Rumunijoje. Pavadinta po gaisro. Nors atrodo ne juoda. 1477 metais pastatyta iš didžiulių akmeninių blokų su skylėmis. Į jas kišdavo 2 kabliu ir skėsdavo, akmuo lipdavo į viršų.



Beveik šalia yra siauriausia Rumunijoje Virvių gatvė- 1,30 metrų pločio. Ji gana ilga, ėjau pirmyn atgal. Keistas jausmas. Po Brašovą važinėja dviaukštis retro stiliaus autobusas skirtas šventėms, iš jo sklinda muzika.



Virš miesto Tampos kalnas, į jį veža funikulierius, didžiulis užrašas „Brašov“ matomas iš senamiesčio.
Važiuojant į pietus baigiasi kalnai, prasideda lygumos. Sostinė Bukareštas čia įsikūręs. Miestas turi apvažiavimą. Vasarą čia karšta. Kalnuose buvo vėsiau.
Iš šiaurės atvykus pasitinka sovietinis stalinistinis pastatas- laisvos spaudos rūmai. Piečiau liaudies buities muziejus. Toliau įspūdinga triumfo arka, paskendusi pastoliuose, nes remontuojama.
Toliau dar gražiau. Panašu į Vieną arba Paryžių.
Cantacuzino rūmai. Pastatė Bukarešto meras, yra kunigaikščių Cantacuzino herbas. Juose George Enescu Nacionalinis muziejus.
Neoklasicizmo ir eklektikos mišinys rumunų „Athenaeum“ atsirado 1888 metais. Jame po pirmo pasaulinio karo buvo sprendžiamas Rumunijos susijungimas iš atskirų dalių. Gyventojai aukojo pinigus statybai. Jame vyksta prestižiniai G. Enescu muzikos festivaliai.

Šalia Karališki rūmai. Juose Rumunijos Nacionalinis meno muziejus. Rūmai nukentėjo 1989 metais, kai rumunai nuvertė savo diktatūrą.

Kitame aikštės krašte yra buvusi diktatoriaus buveinė iš kur valdė šalį. Skvere suluošintų žmonių figūros. Ant smaigo pamautas „kiaušinis“- paminklas aukoms.

Šalia rūsčių rūmų yra graži universiteto biblioteka. Priešais ją pirmasis Rumunijos karalius Karolis I ant žirgo pakelta uodega. Anksčiau buvęs paminklas su nuleista uodega. Tikėkimės viskas Rumunijoje pakils ir bus gerai.
Dar čia yra Kretulescu ortodoksų bažnyčia, maža, bet išlikusi per diktatūros siautėjimą.
Einam toliau. Senas pastatas fasade, toliau stiklinis rūmas. Namą subombardavo per karą, o liekanas gražiai panaudojo.


Šioje vietoje ir visame Bukarešte būdinga: gražus tvarkingas pastatas, o šalia ar už jo apgriuvęs, baisus. Mane tuo Bukareštas suintrigavo. Čia seisminis rajonas. O pastatai kai kurie baisūs ir netvirti, po žemės drebėjimo jų gali nelikti.

Nacionaliniai kariniai rūmai- ypač krenta į akis monumentalumu. Jame armijos kultūros centras.
Toliau Rumunijos Nacionalinis bankas su pinigų muziejumi. Klasicizmo stiliaus su kolonomis. Šalia Macca Villacrose pasažas. Jame parduotuvės, kavinės, gatvė po stogu. Per lietų patogu.
Už pasažo vėl bankui statyti rūmai CEC. Kadangi nebetinkami dėl funkcionalumo bankui, šiuose puikiuose monumentaliuose rūmuose būna superšventės.
Toliau „Senas kiemas“. Rūmų griuvėsiai siekia XIV- XV amžių, Drakulos laikus. Priekyje Vladui Tepešui paminklas. Drakula Rumunijoje svarbiausia.

Paskutinis lankomas objektas- Parlamento rūmai. Jie antri pasaulyje pagal dydį po Pentagono, bet sunkiausi pasaulyje. Juos sunku sutalpinti į kadrą. Viduje daugybė įstaigų, įėjęs nebuvau. Paradoksas, kad diktatorius jų atidarymo nesulaukė ir iš balkono kalbos nesakė.

Booking.coms
storyLazyload();