Rumunija: Šalis už miško - Transilvanija, II dalis

Atsidžiaugę Sigišoara, judame link turbūt žinomiausio turistinio "objekto" Rumunijoje, kone jų turizmo vizitinės kortelės - liežuvį laužančiu pavadinimu Transfagarašan karo kelio. Pavojingiausia jo dalis būna uždaryta iki vasaros sezono, taigi važiuoti juo geriausia šiltuoju metu. Kadangi kelias, kertantis aukščiausią Rumunijoje Fegeraš kalnų masyvą, kyla į daugiau nei 2 km aukštį, ne visiems turistams pasiseka su orais - jei neduokdie apsiniaukę, pasikėlus aukščiau matysis ne įspūdingi vingiai, o tik tirštas rūko debsis. Ką gi - mūsų ekipažams labai pasisekė !

Artėjame link kalnų.






... Kai "geriau už kalnus gali būti tik kalnai..." ....
















Matyt, pakankamai romantiškos natūros sumąstė nakvynę ant bedugnės krašto.. :)



Gaila, kad mytrips labai sumažina nuotraukas - nesimato to įspūdžio beigi grožio..Ai, nuvažiuosit - pamatysit :)






.

Transfagarašano kelio įžymybė - Balea ežeras. Kaip atrodė Balea mano išankstiniuose įsivaizdavimuose: didelis ežeras, tyvuliuojantis kalnų apsuptyje, pasiekiamas tik atkalesniems keliautojams siauručiu akmenuotu kalnų takeliu. Realybėje: visai nedidukas ežeriukas prie pat kelio, pasiekiamas net mažam vaikui, ir deja, visiškai sukomercintas. Sustojimui - mokama aikštelė, kurioje pilna turistinių autobusų ir automobilių, didelis turgus, ir būreliai tokių pačių smalsuolių :)
Persirengiame ir einame neva pakopinėti.











Sala, kurioje visi fotografuojasi (norint nusifotkint, tenka atstovėti gyvoje eilėje). Kiek kitu rakursu.




Vietoje kepama saldi duonelė/pyragas, skanu. Išbandėme su kokosu ir cinamonu, pastaroji pasirodė skanesnė.



Judame link Vidraru užtvankos. Vaizdai kalba patys už save ;)









Transfagarašano viduryje , Corbeni miestelyje esame užsisakę nakvynę. Čia:

http://www.casalazaroiu.ro/servicii.cfm

Didelė teritorija , vaikų žaidimo aikštelė (čia mums labai didelis pliusas buvo :) ), tvenkinys žvejams, sūpynės, terasos, nameliukai su atskirais įėjimais...Ir net baseinas, tiesa, kaip paaiškėjo - už papildomą 15 lėjų (apie 4.3 euro) mokestį suaugusiam už visą naudojimosi laiką, vaikams - nemokamai. Po ilgo kelio atsigauti, parelaksuoti, pasikepti mėsyčių - pats tas. Tiesa, pusryčių meniu pasirodė skurdokas: keptas kiaušinis, virtas kiaušinis ir dar kažkaip trečiaip apdorotas kaušinis, šito taip ir neišsiaiškinome.
Užtai porcijos didelės, prie kiaušinio atnešė ir bandelių, ir dešrytės, ir sūrio, ir daržovių, ir uogienės, viską skaniai sudorojome.











Iš mano namelio:



:)





VIduje dvi apjungtos erdvės, "svetainės" ir "miegamojo". Teoriškai gali sutilpti keturiese (sofa išskleidžiama), bet praktiškai leidžiama gyventi ne daugiau nei dviems.





Atsigavę leidžiamės toliau į kelią, link Bran miestuko ir jame stūkstančios Drakulos pilies. Pakeliui ekspromtu stojame aplankyti urvą, nepamenu pavadinimo - urvas simpatiškas, bet labai įspūdingas nėra, gal todėl, kad matę jau ir įspūdingesnių..Tačiau naminiai saldumynai , pardavinėjami šalia to urvo, verti atskiro žodžio :)





Paragavome - burnoje tirpsta...Susigundžiau ir paėmiau nediduką maišelį tų apvalių sausainių (jie su nerealiai skaniu įdaru) ir šiek tiek tinginio (skonis irgi nuostabus, tikro šokolado, minkštas, "sultingas"...). Sumokėjau už visa tai...apie 20 eurų...

Stabtelim prie upeliuko.





Bran. Sunkiai radome parkavimo vietą, parkavimas mokamas ir nepigus. Prisiparkavome, išlipome, klausiame su vaiku žaidusio aikštelėje rumuno, tai ar čia ta Drakulos pilis . Tas sukikena, taip, čia, tik vargu ar Drakulos (pats vampyro prototipas, kaip minėjau, gyveno visai ne Bran, o Sigišoaroje, o Bran pilis pasirinkta dėl patrauklesnio turisto akiai vaizdelio). Prie pilies - tiršta ilga eilė. Top- pop objektas ir dar savaitgalis , ko rezultate pastovėjom, pažūrėjom į tą eilę, apsisukom ir išvažiavom. Tuo apie vampyrus savo pasakojime ir baigsiu.
Judame toliau, į Rasnov. Jau iš tolo matosi Rasnov tvirtovė, pastatyta XIII a siekiant apsiginti nuo turkų invazijos.



Į kalną kelia funikulierius (bet iš kitos pusės galima privažiuoti ir mašina), mokestis už funikulierių vienas, už įėjimą į pilies teritoriją - dar kitas. Atsargiai su funikulieriaus bilietais - mums pardavė į abi puses, o štai draugams kažkodėl - tik į viršų, taigi, leistis jiems teko jau savarankiškai, laiptukais. - štai nuo to stataus kalniuko.
Pilies teritorija - tai lyg atskiras miestelis, sukurtas išgyventi priešo apgultis ir turėjęs net savo mokyklą. Tvirtovė gana ilgai buvo laikoma neįveikiama, kol nebuvo rastas vandenį jos gyventojams "tiekęs" šaltinis .

Keliamės viršun.
















TOLIAU :

https://www.mytrips.lt/Pasakojimas/Transilvanija-be-Drakulos-III-dalis/1202

Booking.coms
storyLazyload();