PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

P1060585Miestas ypatingai suklestėjo XVIII a. gamindamas vyną, kuris vėliau patapo visuotinai žinomu portveinu. Prieš tai Lamego buvo užgrobę maurai, krikščionys jį atsikariavo, tada vėl pateko į musulmonų rankas, kol galų gale 1057 m. karalius Ferdinandas I miestą atgavo. Šiuos nelengvus viduramžių laikus primena pilis, iškilusi ant kalvos aukštai virš miesto, katedra ir maža bažnytėlė Santa Maria de Almacave. Užėjome į miesto gotikinę katedrą Sé, kurią XII a. pastatė pirmasis Portugalijos karalius Afonso Henriques. P1060583P1060588XVI a. ir XVIII a. katedra buvo intensyviai pertvarkoma, iš originalaus pastato dabar likęs tik varpinės bokštas. Katedra man patiko, labai gražus vidinis kiemelis su fontanu. P1060586Neužsibuvome šiame miestelyje, sėdome į auto ir nuvažiavome į Douro upės slėnio apžvalgos aikštelę Casal de Loivos (41°11'55.4"N 7°31'55.2"W), nuo kurios atsiveriantį vaizdą BBC pripažino vienu įspūdingiausių pasaulyje. IMG_7556Šios vietelės praleisti negalima jokiu būdu, nes nuo aikštelės atsiveria toks nepakartojamas vaizdas, duoda per smegeninę konkrečiai, apsvaigina geriau už bet kokį portveiną. Nuo aikštelės matosi dvi upės: Douro ir Pinhao, kaimelis tokiu pačiu pavadinimu ir nuostabūs kalnai, išsidėstę tarp vingiuojančių upių. Na, ir, aišku, vynuogynai vyrauja visame šiame panoraminiame kraštovaizdyje. Turistų čia buvo nedaug, gal todėl, kad iki šių vietų reikia važiuoti labai vingiuotais kalnų keliukais. Tai yra nepatogu ir ilgai užtrunka. Be abejo, galima laivu atplaukti upe iki Pinhao kaimelio ir tuomet su taxi iki apžvalgos aikštelės atlėkti. Daugelis taip ir daro. Bet kokiu atveju, kuo mažiau turistų čia trinasi, tuo mums geriau. Iki soties prisigėrėme gražių vaizdų, pasikrovėme teigiamų emocijų ir, būdami puikios nuotaikos, užsukome į kaimelį Pinhao. Vynuogynų terasų apsuptyje mažas kaimelis Pinhao yra puiki vieta trumpam stabtelėjimui. Čia tiesiog idealus klimatas auginti vynuoges, iš kurių gaminamas portveinas. Pinhao atgyja rudenį, kai čionai suvažiuoja daugybė darbininkų derliaus nuėmimui. Turistai tuo metu irgi kviečiami sudalyvauti vynuogių spaudimo procese, jie viliojami vyno degustacijomis bei Douro upės kruizais. Aplankėme 1937 m. pastatytą Pinhao traukinių stotį, kuri išpuošta baltai-mėlynais „azuležu“ su scenomis apie šiaurinės Portugalijos žmonių gyvenimą.P1060604 P1060600P1060607P1060562P1060609Paskui pasivaikščiojome krantine ir stebėjome turistinius laivus, sodelyje nusiskynėme apelsinų nuo medžio, pėsčiomis apsukome ratą per kaimelį ir išvažiavome į nakvynės vietą Guarda. Tai yra aukščiausiai esantis žemyninės Portugalijos miestas, žymus savo slidinėjimo kurortu Serra da Estrela parke. Guardai mes visiškai neketinome skirti savo laiko, tai buvo tik mūsų tarpinė nakvynės vieta. Bet šis miestas atmintyje įstrigo kaip vienintelis kelionės taškas, kuriame patyrėme šiokių tokių problemėlių, susijusių su nakvyne. O buvo taip: atvažiavome į užsakytus nakvynės namus pačiame Guardos centre Guesthouse da Sé/Casa da Se adresu Rua Augusto Gil, 17, 6300-516 Guarda (40°32'21.1"N 7°16'09.3"W). Užėjome su daiktais į vidų, o šeimininkas pareiškė, kad nėra kambarių, kuriuos mes užsisakėme per booking.com, nes, pasak jo, įvyko tam tikri pasikeitimai. Pinigų mes nebuvome sumokėję, buvo sutarta, kad atsiskaitysime grynais vietoje. Aš, aišku, išreiškiau savo didelį pasipiktinimą, motyvuodamas tuo, kad užsakymas buvo atliktas prieš kelis mėnesius ir kad manęs netenkina toks neatsakingas požiūris į išankstinę rezervaciją. Kam jinai tada reikalinga, tiesa? Šeimininkas pasiūlė mums pigesnius ir prastesnius kambarius, bet prieš tai paprašė internetu panaikinti rezervaciją. Aš atsisakiau tai padaryti, nes už rezervacijos atšaukimą nakvynės dieną buvo numatytas nemažas mokestis. Tuomet jis apskritai dingo iš nakvynės namų. Laukėme jo ilgai, pradėjo temti, o šeimininko vis nėra. Paskambinau jam mobiliu, jis pasakė, kad kol neatšauksiu rezervacijos, jis svečių namuose nepasirodys. Pasitarėme ir nusprendėme atšaukti tą sušiktą rezervaciją, nes buvome šimtu procentu patikinti, kad jokio mokesčio už tai nebus. Vos tik atšaukiau rezervaciją, tuoj pat pasirodė tas šūdžius ir trindamas rankas pareiškė, kad dabar, kai rezervacija atšaukta, varykite iš čia lauk. Apgavo mus šis apgailėtinas portugališkas barzdyla. Dar bandžiau apeliuoti į jo sąžinę, sakiau, žiūrėk, esam pavargę, merginos nori pailsėti, o tas  žąsinas tik žiūrėjo kiaulės akis įtaisęs ir toliau kaip sugedusi plokštelė kartojo: varykit lauk. Pamatėme, kad tuščias reikalas su juo ginčytis, susirinkome mantą ir nuėjome prie mašinos. Lauke jau tamsu, o mes be nakvynės. Situacija nelabai maloni. Bet čia į pagalbą atėjo visagalis internetas ir jo didenybė google. Panaršiau, suradau nebrangų viešbutuką ir nuvažiavome į Residencial Ferrinho. Be problemų gavome du dviviečius kambarius su pusryčiais (kaina 39 Eur už kambarį). Susinešėme daiktus, pavalgėme, išgėrėme po stiklą vyno ir kritome į lovas. Diena praėjo puikiai, net neatsakingasis svečių namų valdytojas nesugadino mūsų planų ir nuotaikos. Greitai ir operatyviai išsprendėme iškilusią problemą, kuri pasirodė menkniekis, palyginus su šiandienos patirtais įspūdžiais.

       Rytas mus pasitiko  konkrečiu rūku, net priešais stovinčių namų nesimatė. Mus sulaikyti Guardoje galėtų nebent Stiveno Kingo romanuose aprašytas rūkas, o šis tikrai ne toks baisus, todėl sėdome į automobilį ir išvažiavome į Sortelha (40°19'45.7"N 7°12'52.5"W). P1060611Kaimelis žavi savo viduramžiškais granitiniais vieno aukšto namukais ir didžiulės uolos viršūnėje stovinčia pilimi. Kadaise Sortelha buvo svarbi gynybinių pilių sistemos dalis, kurių dauguma dabar sugriauta. Į viduramžišką kaimelį įėjome pro gotikinius vartus. Nebuvo nei vieno žmogaus, nei vieno turisto, vaikščiojome po pilies liekanas, po gatveles ir visur tvyrojo tokia ramybė. Man kaimelis pasirodė toks tipo lietuviškos Rumšiškės: namai yra, o gyventojų – ne. P1060628IMG_7570IMG_7571IMG_7564IMG_7573Prie vakarinių vartų akmenyje yra išskaptuoti du grioveliai – anų laikų ilgio mato šablonai (vara – 1,1 m ir côvado – 0,66 m), kuriuos naudojo viduramžių prekeiviai. Kadangi buvo tuščia, tai ir nuotraukos gavosi „švarios“, be pašalinių žmonių. Vaikštai ir, atrodo, nuosavas valdas apžiūrinėji. Sortelhoje labai tikroviškai atkurta viduramžiška atmosfera, vieta tinkama net kinui filmuoti. Šios apylinkės labai grubaus reljefo, augmenija skurdi, bet užtai yra daugybė keistų formų granitinių uolų. Už vartų matėme vieną iš tų darinių pavadinimu senos moters galva. Ir tikrai, žiūri į uolą ir matai galvos siluetą. Sortelhoje kasmet rugsėjo mėnesį vyksta viduramžių mugė, ir jei norite šį mieguistą kaimelį pamatyti gyvą ir šurmuliuojantį, su aktoriais ir muzika, tai atvažiuokite rudeniop. Mūsų kompanijai šis „miegantis gražuolis“ labai patiko, buvo puikus rytinis pasivaikščiojimas, nukėlęs mus keletą amžių atgal į praeitį...

       Sėdome į auto ir nuvažiavome į į visai netoli Ispanijos sienos esantį kalnų kaimelį Monsanto (40°02'24.0"N 7°06'51.0"W). Jis yra vienas iš dvylikos oficialių Portugalijos istorinių kaimų, kurie ištisus amžius atliko strateginį vaidmenį ginant šalį nuo įvairiausių įsibrovėlių. Yra graži istorija apie tai, kaip Monsanto tvirtovė buvo laikoma apgultyje daugiau nei metus laiko. Tvirtovės gynėjams tebuvo likęs paskutinis maišas grūdų ir vienas veršiukas. Matydamas, kad kapituliacija yra tiesiog neišvengiama, Monsanto vadas priėmė sprendimą paskutinius grūdus sušerti veršiui, o maišą su likučiais išmetė už tvirtovės sienų. Kai maišas ištiško po kareivių kojomis, jie labai nustebo, kiek dar daug maisto atsargų turi kaimiečiai. Po šio veiksmo kareiviai nusprendė nebetęsti apgulties ir pasitraukė. Ši pergalė yra atkartojama kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį, bet supaprastintu būdu. Kaimo moteriškės lipa iki pilies su pilnais moliniais puodais gėlių ant galvos. Kai jos pasiekia viršūnę, sudaužo puodus ir išpila gėles ant žemės. Tai tiek istorijos, o dabar apie patį kaimelį. Pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas yra tas, kad Monsanto pastatytas aplink įspūdingo dydžio ir stebuklingai subalansuotus įvairių formų granitinius riedulius. Tie rieduliai formuoja kaimo namų sienas, grindis ir kai kuriais atvejais netgi stogus. P1060676P1060689DSC_0805P1060691P1060688Monsanto ypatingas tuo, kad nuo pat XV a. ten nėra pastatyto nei vieno naujo pastato. Paprasčiausiai nėra kur statyti, nes kiekvienas kalno viršūnės centimetras užstatytas akmeniniais namais. P1060681P1060677P1060683DSC_0800Tai iš tiesų nerealus, mistinis kaimelis. Čia esančių riedulių ir žmogaus rankomis sukurtų statinių simbiozė sprogdina vaizduotę ir nepalieka nei vieno abejingo šiai vietovei. Vaikštai tomis siaurutėmis, tik asiliukui tinkančiomis praeiti gatvelėmis, ir neatsistebi galingais akmenimis, įkomponuotais į bendrą namo struktūrą. Tai, žiūrėk, įėjimas į namą suręstas tarp dviejų gigantiškų riedulių, tai kabantis luitas puikiai atlieka stogo finkciją ir pan. DSC_0816Patikėkite manim, tokios savitos architektūros pavyzdžių mažai kus sutiksite. Galima be perstojo šlifuoti gatveles ir nenustoti stebėtis aplinkiniu grožiu. Nuo kalno atsiveria daug kilometrų aprėpianti panorama, kuria galima mėgautis su puodeliu kavos rankose iš vietinės kavinukės terasos. IMG_7588Pojūčius paaštrina ir stikliukas kitas išlenktos šiame regione gaminamos naminukės, kurios už nedidelę kainą įpils malonios užeigų šeimininkės. Nepatingėjome ir užlipome į aukščiau šone esančią Monsanto pilį. Jos gynybinės sienos labai gerai išsilaikiusios, o nuo sienų atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Kaimelio ir pilies tyrinėjimui skyrėme 3 valandas savo laiko. Patikėkite, kaip nesinorėjo iš čia išvažiuoti. Džiugino ir tai, kad buvo mažai turistų, todėl pavyko dar labiau įsijausti į Monsanto atmosferą. Reziumė: niekada sau neatleisite, jei pravažiuosite pro šalį ir ignoruosite šį, nepabijosiu to žodžio, stebuklą Žemėje.

Booking.coms
storyLazyload();