Toliau važiuojame į Belgijos taip vadinamą ,,Keukenhofą", nors gal su juo lyginti nederėtų, nes toli belgams iki Olandjos, bet šiame parke esanti pilis padaro šią vietą tikrai vertą aplankymo, nors turistams ji uždaryta, bet fonas gėlėms tikrai gražus.
Tai Groot-Bijgaarden Castle, kurios parke susodinama daugybė svogūninių gėlių, auga nemažai rododendrų bei azalijų, vasarą žydi rožės ir kiti augalai.
Dengtuose paviljonuose demonstruojamos įvairios žiedų kompozicijos, galima nusipirkti gėlių gumbelių bei svogūnėlių. Neatsispiriame ir mes, bei perkame Anemonų, nes pernai pirkti Olandijoje nuostabiai žydėjo, o parduodamos Lietuvoje šios gėlės kažkodėl net nesudygsta.
Ir nors Belgijos sostinei turime tik pusdienį, tačiau taip jau buvom suplanavę, kad Briuselį bet kada gali pamatyti, o svogūninės gėlės žydi tik 2 - 3 savaites. Tačiau staiga iki kelių laipsnių nukritusi oro temperatūra su stipriu lietumi, mūsų viešnagę dar labiau sutrumpino ir nepaliko didelio įspūdžio - užsidėjo draugės pliusiuką, kad buvo ir tiek. O aš niekada šiuo miestu nesižavėjau, tai ir nepergyvenom labai, kad tiek nedaug pamatėme. Gaila tik, kad nespėjom į suplanuotą Rene Magritte muziejų, kuris tokiu oru būtų buvęs kaip tik, bet jis 17 val. užsidarė.
Nakvojame simpatiškuose apartamentuose netoli oro uosto, pas labai malonią jauną armėnų šeimą, o ryte priduodami automobilį stebime konfliktą, kaip keliautojams nuskaičiuojamas 1500 eur frančizės mokestis už mašinos nubraižymus, kurių jie nepadarė, bet paimdami naktį automobilį tikriausiai nepastebėjo. Gal ir mums dėl to taip maloniai pasiūlė tą didesnį ir brangesnį automobilį, bet mes jį apžiūrėjome atidžiau? Nuojauta kužda, kad taip :)
Ir nors Belgija nėra pati geidžiamiausia šalis, į kurią daugelis svajoja nuvykti, bet ten tikrai yra ką pamatyti, o mums šią kelionę visą vasarą primena besiskleidžiantys Anemonų žiedai.
