Kroatija

Kroatija

Pasaulis apsivertė aukštyn kojom per pora savaičių, na gal per tris. Bet ką aš čia, kiekvienas tą patyrėm. Bet kiekvienas savaip. Kas senelius po septyniais užraktais slėpėm, kas vaikus į lauką tik 10 minučių išleisdavom. Buvo tarp mūsų ir bebaimių, kurie drąsiai virusą baruose sėdavom. O kelionės? Kokios kelionės, visas pasaulis staiga užsidarė, nebėra kelionių. Na, truputį vėliau, mūsų valdžios nutarė, kad po savo šalį keliauti kaip ir galima, net ir patartina. Bet šiukštu į užsienį nevykit, ten korona jūsų laukia ir vos tik peržengsit svečios šalies sienas, kaip mat jus, svetimšalį, praris. Matyt, virusas skiria, kur savas, o kur svetimas atsibeldė. Va, šiuo metu ir gimė mintis keliauti į Kroatiją. Logika paprasta, apgauti virusą. Jei jau visiems prisakyta keliauti tik savo šalies viduje, tai du atklydę lietuviai, tikrai nesutrikdys rekomenduojamo rasių balanso. Na, dar pridėkim šunį, bet apie šunis kaip ir nebuvo jokių apribojimų, jie lyg ir gali keliauti. Tokių minčių vedini ir išsiruošėm į Kroatiją. Ar buvo baisu? Taip. Buvo labai baisu. Baisiausia buvo tai, kad kokiame nors pasienyje būsim apgręžti atgal. Nors, žinoma, prieš važiuojant, skaitėme visų valstybių, pro kurias turėjome važiuoti, vyriausybių žinias apie padėtį toje valstybėje. Ir nepatikėsite, nei Lenkija, nei Čekija, nei Austrija, nei Slovakija, nei Kroatija, apie jokius apribojimus keliautojams nerašė. Pirmas pasienis. Mūsų pusėje budi policijos ekipažas, gaudo ir baudžia visu įstatymo griežtumu nepaklususius režimui tautiečius ir mielus svečius. Priešo pusėje (Lenkija) ramu. Jėga, vienas nulis, mūsų naudai. Pirma nakvynė numatyta truputį už Varšuvos, kempinge Suchedniow. Na, jei dar nerašiau, pasirinkome keliavimą su palapine, kempinguose.IMG_20200817_174427 Vargu ar galima rasti saugesnį šioje situacijoje keliavimo būdą. Kempingas paprastas, bet ne prastas.IMG_20200817_080209 Gražus ežeras.IMG_20200816_181743 Kitas sustojimas suplanuotas jau Čekijoje. Kuo arčiau siena, tuo neramiau. Paskutinius 50 kilometrų iki priešo teritorijos važiavome vieni. Nei į vieną pusę, nei į kitą, jokio judėjimo, rimtai buvo neramu, ar kirsim sieną? Tik maža lentelė su užrašu Czech Republic išdavė, kad esame priešo zonoje. Kempingo pavadinimas Camping u vody. IMG_20200817_174442Pats kempingas labai jau šiaip sau, bet miestelis kuriame jis yra, Dolni Vestonice, nepakartojamas.IMG_20200817_184950 Šiame regione Čekijoje auginamos vynuogės. Na ir vyno rūsių su nemokamomis degustacijomis tiek, kad jei kiekviename sustosi ir ragausi vyno, apie Kroatiją gali pamiršti, visos atostogos praeis šiame miestelyje. IMG_20200817_190453Va, nuo Čekijos, nerimas dėl sienų kirtimo dingo (ne, ne dėl vyno degustacijų). Austrijos pasienis. Vėl priešo teritorijoje ramu, toks jausmas, kad korona išguldė visus. Bet ne, kelių vinjetes parduoda, gyvi dar. Slovėnijoje net nestojam, mat kelių vinjetę nusipirkome dar Austrijoje. Pagaliau Kroatija. Ir pagaliau, pirmoji rimta patikra. Taip taip, pirmi pasus nuskanuoja Slovėnų pasieniečiai, po keliasdešimt metrų tą patį padaro ir Kroatai. Ir dar pasiteirauja, kur vykstame. Atvirai kalbant, patys nelabai žinom, kur mes vyksim. Į Kroatiją. Bet, gi, šitie juokų nesupranta, tai sakau, kad į Dubrovniką keliaujam. Kai lieka apie 50 km iki kempingo Kemping Klenovica, netoli Crikvenicos, maloniai nustebina temperatūra už borto: 13 laipsnių aukščiau nulio. Pas mus, Lietuvoje, šią minutę šilčiau. Su kiekvienu nuvažiuotu kilometru darosi vis šilčiau. Atvykus ir išlipus iš automobilio, 31 laipsnį karščio jaučia kiekviena ląstelė. Kempingas labai geras, turi savo baseiną (be kraštų). Tik nelabai kas jame maudėsi, kai už 100 metrų Adrijos jūra.DSC_1018 O jau vandens skaidrumas... Skaičiau, kad reikia vykti kaip galima piečiau, ten vanduo skaidresnis. Kur jau gali būti skaidresnis.DSC_0976 Visą kitą dieną praleidžiam pliaže. Reikia atsipūsti nuo važiavimo. Toliau, vėl į kelią. Kitas kempingas Autocamp Pineta, netoli Zadaro. Nedidelis kempingas (be baseino), visai ant jūros kranto. Čia jau sustojam ilgesniam laikui. Pusryčiaujame ant jūros kranto, vakare einame į šalia esantį miestelį Petrčane. Na ir žinoma maudomės, deginamės, maudomės, deginamės (kartoti ne mažiau kaip 10 kartų). Pasiėmėm su savimi ir šlangučius su kaukėm, na ne su tom, kur nuo koronos apsaugo, su nardymo. Tolėliau paplaukus ir visai neblogų žuvyčių matosi. Sugalvojom joms apibudinti naują terminą – kepamos. Na, dabar įsivaizduojate, apie kokis žuvis eina kalba. Tik nelabai tu jas pagausi. Mačiau juokingą situaciją: iš ryto einam su šuniuku pasivaikščioti prie jūros. Pora vyrukų sumerkę meškeres, gaudo žuvį. Maiše, aišku, tuščia. Mes keliaujam toliau, už kokių 20 ar 30 žingsnių, prie pat kranto, tuntas kepamų plaukioja. Juokėmės abu su šuniuku. Vieną vakarą nuvažiavome į Zadarą. IMG_20200820_193003Turistų kaip ir nedaug, o automobilį pasistatyti, problema. IMG_20200820_201637Vos ne prie pat išvažiavimo iš senamiesčio, vietelė. Gražus senamiestis, labai jaučiasi Romos imperijos palikimas. Kai kuriose vietose jautiesi tarsi būtum Romoje. Krantinėje masė žmonių, palydėti saulės.

Booking.coms
storyLazyload();