Kelionių trupinėliai iš Švedijos

Švedijoje tenka pabūvoti gan dažnai darbo reikalais, bet laisvu metu nuo darbo nenustykstame vietoje, sėdame į mašiną ir lekiame, kur akys mato, nes niekas taip neatpalaiduoja, kaip gražūs kraštovaizdžiai, nematytos naujos vietos. Taigi vieną savaitgalį, prisimarinavome kepsnių, prisipjaustėm lašinukų ir lekiam į trasą. Gyvenam netoli Stokholmo, tai šiandien nusprendėm pavažiuoti kiek toliau nuo sostinės ir nuvažiavom kažkur apie 150 km. Važiuodami gėrėjomis didžiuliais, gausingais miškais. Miškai Švedijoje užima apie 50 procentų. Sustojome miestelyje pavadinimu Enšioping.

Norėjome užsukti i Turizmo info pasiimti žemėlapių ir sužinoti kokių gražių vietų čia galime rasti. Turizmo info darbuotoja mums pasakė, kad tame pačiame pastate yra nemokamas miesto muziejus, kurį galime apžiūrėti, mes neatsisakėm ir pakylom laiptais į viršų. Muziejuje vaizduojamas švedų gyvenimas, buitis, visai įdomu pasižvalgyti ir taip kažkiek susipažinti su tos šalies kultūra, istorija.
Po muziejaus patraukėm toliau, norėjom nuvažiuoti prie ežero. Pakeliui važiuojant atradome senovinę vietą, tai akmenys ant kurių buvo parašyta seniausiu žmonių raštu - hieroglifais, žvalgėmis ir spėliojom ką jie čia rašė, ką jie to norėjo pasakyti, na supratom tik tai, kad buvo nupieštos trys moteriškės.
Pasiekėm ežerą.
Aikštelėje prie ežero stovėjo tik namelis ant ratų, jokių kitų pašalinių, iš namelio ant ratų išlipo seneliukas, ir iškart priėjo prie mūsų. Paprašė pagalbos, norėjo, kad padėtumę užkurti namelio ant ratų variklį, nes jis jau seniai čia laukia ko nors, kas galėtų padėti, o jo žmona jau prieš kelias valandas išmynė dviračiu pasikviesti pagalbos, na jiems labai pasisekė, kad mes čia užklydom. Su seneliuku įsikalbėjom, ir jis truputuką papasakojo savo gyvenimo istoriją, tai kad jis yra pensininkas, kad jam su žmona nusibodo ištysai sėdėti prie televizoriaus, tai jie nusipirko namelį ant ratų ir dabar keliauja kaip klajokliai po pasaulį, mes baltai užpavydėjom, ir pažadėjom sau, kad ir mūsų bus tokia senatvė. Prie ežero užsikūrėme grilių ir gaminomės pietus, o pietūs buvo labai skanūs, juk viskas yra skanu, kai valgai gamtoje. Po pietų pavaikštinėjome ežero pakrante ir aptikome tokią vat trobelytę ant ežero kranto.




Besiblaškydami saulėtą pavasario dieną užsukome į kitą Švedijos miestuką, pavadinimu Šioping (Köping). Mieste yra labai jaukus senamiesčiukas su gražia bažnytėle, aplink prisodinta daugybę gėlių, labai malonu vaikštinėti: saulutė, gražus senamiestis, žydinčios gėlės, gaivinatis vėjukas.
Švedija apie 200 metų nemačiusi karo, todėl kiekviename mieste, miestelyje yra išlikusių gražių, didingų senovinių pastatų, bet kokiame miesteliukštyje atrasi ką pažiūrėti.
Na, jeigu jau užsukome į tą miestelį, tai norėtusi ir į muziejų kokį įdomesnį nueiti, praplėsti savo akiratį ir panašiai. Užsukome į miesto muziejų, kuriame yra taip pat gaisrinės muziejus. Labai sužavėjo senovinė vaistinė su senoviniu kasos aparatu, puolėme iškart pozuoti ir fotografuotis.
Po to nuėjome į gaisrinės muziejų, prisižiūrėjome senovinių gaisrinių mašinų. Smagu!
Muziejus aišku buvo nemokamas. Mus stebina, tai kad tokius įdomius dalykėlius žmonės Švedijoje gali sau laisvai žiūrėti ir dar nemokamai, žavėjo tai kad tokie eksponatai išsaugomi, neišvogiami ir į asmenines kolekcijas nepadedami. Ir patys muziejai tampa labai įdomus, nenuobodūs ir mielai lankomi. Kadangi saulė labai kepino, tai tokių oru labai norisi į gamtą, kur nors prie vandens pasėdėti ir pamedituoti. Tai po visų ekskursijų vėl važiavome prie ežeriuko pastovyklauti, kepėmis vištienos kulšeles ir grožėjomės gamta.
Netikėtai pas mus užsuko dvi antytės pasisveikinti, tokios bebaimės, priėjo drąsiai prie mūsų, mes aišku kaip svetingi šeiminininkai pavaišinom antytes batonu, jos pasivaišinusios šoko atgal į vandenį ir nuplaukė.
Švedijoje patinka tai, kad yra įrengta labai daug stovyklaviečių prie ežerų, su griliais, suoliukais, tuoletais, maudyklom, šiukšlinėm, tiesiog ateik, stovyklauk ir mėgaukis gamta be jokių suvaržymų ar apmokestinimų. Žinoma nėra jokių šiukšlių, alaus butelių, nes žmonėms savaime aišku, kad po savęs reikia susitvarkyti, kad kitiem, o ir tau pačiam būtų malonu čia ateiti.

Booking.coms
storyLazyload();