9 diena:
Rytas, pusryčiai, baseinas ir į kelią, tiesa šiandienos planas tik 50 km. Paskutinį kartą pamojuojame Juodkalnijai ir važiuojame į Dubrovniką. Planas buvo pirmiausia užkilti į kalną iki Fort Imperial pasidaryti miesto nuotraukų iš aukštai, tačiau kelias remontuojamas ir nepravažiuojamas, todėl kelias nuotraukas padarome pakeliui 
ir važiuojame iki išsinuomoto buto, kur paliekame automobilį. Parkavimo kainos Dubrovnike tikrai nemažos, todėl su buto savininku sutarėme, kad atvažiuosime dar prieš pietus, bet automobiliui palikti. Nuo butuko iki senamiesčio apie 3 km tai neskubėdami, nes labai karšta, pėdiname apžiūrėti Adrijos jūros perlo.
Dažniausiai skeptiškai žiūriu į kelionių aprašymus, kur lankytini objektai giriami ir liaupsinami ir vadinami perlais, deimantais ar dar kuo, todėl ir šį kartą nesitikėjau tokio įspūdžio, kokį patiria kiti keliautojai. Gerai kartis daug nesitikėti, po to smagu kai kokia nors vieta viršija lūkesčius, taip nutiko ir su Dubrovniku. Žinau, skaičiau, kad čia gražu, bet tik pamatęs susidarai savo nuomonę. Mums čia patiko. Siauros gatvės, dailūs namai, viskas pulsuoja istorija. Pasivaikščiojimas Dubrovniko siena nėra pigus malonumas, tačiau nebuvo gaila 22 eurų žmogui už šią pramogą. Vaikštant siena norėjosi fotografuoti kiekvieną kampą. Kur tik pasisuksi gražūs vaizdai, jūra, kalnai, senamiestis – pasaka. Nors Kroatijoje dar nebuvo sezono įkarštis, tačiau turistų Dubrovnike netrūko ir tikrai suprantama kodėl. 
Taip visą dieną ir pravaikščiojome Dubrovniko gatvelėmis ir vakare patraukėme link savo namų, vakaroti ir ilsinti kojų.
