Kai stebi kas daroma kitose šalyse, apninka abejonės, ar viską teisingai darome savo namuose...?
KAZACHSTANAS 2019, birželis
reikėtų pradėti nuo sostinės perkėlimo į Kėdainius, blogiausiu atveju į Elektrėnus
Kelionė smagi, matau, buvo. Teko garbė būti. Nežinau, kaip tau, bet aš savo noru tikrai nevažiuočiau - sintetinis miestas, kurį tėtė sau pasistatė. Vien ko verti jojo rūmai su parkais ir naujuoju miestu, pieštu tokių architektų, kaip Norman Foster (Londone buvę matė ne vieną jo darbą) ar Kisho Kurokawa. Sintetika už naftos pinigus ir visiškas kičas. Kitoje upės pusėje, kaip buvo ubagynas, taip ir liko, tik mersedesai kiemuose stovi. Mentalitetas toks pas daugelį - komfortas nesvarbu. Gyvenimo kokynė - mersas ir blizgučiai, kilimai ten, krištoliniai sietynai ir fontanai viešbučiuose. Vėdinimas restorane, kur rūkoma? O kam? Taigi oro nesimato, o kilimai matosi.
Jei galėčiau rinktis, norėčiau dar kartą nuvažiuoti į Almatą - senąją sostinę. Visai kitas reikalas. Nors ir kontrastai tarp turtingų ir ubagų tokie pat, jei ne didesni, mentalitetas irgi per daug nesiskiria, bet ten daugiau kazachiškos autentikos - kalnai šalia, Kinija šalia, nerealus šašlykas, arkliena, airanas, daržovės ir visa kita :)
Negalėčiau pasaktyti, kad man ten patiko miestas. Negalėčiau pasakyti, kad norėčiau antrą kartą. Norėčiau tik suabejoti - kai kiti stato naujus miestus, mes už milžiniškus pinigus renovuojame xruščiovkes, palikdami senuosius savininkų įstiklinimus...Į menalitetų skirtumus nelendu, tačiau kazachai iš savo "pasaulinių" statybų bent moka patys pasišaipyti, kiekviename suėjime ir kiekvienoje užstalėje...
Bet kokiu atveju įdomu. Kažkada nebuvo problemos ten nuvažiuoti, bet nepasinaudojom tuo
Mane tai dviprasmis jausmas apėmė dėl tų naujų statybų. Lyg ir statosi, tvarkosi, bet tuo pačiu autentikos jokios. Bet dėl investicijų į chruščiovnes su Alvydu visiškai sutinku.
Na, tikrai įspūdingi vaizdai.