Jordanija - kartojam

 Visada įdomu apsilankyti vietinių namuose, pažiūrėti kokia jų buitis. Susipažįstame su gražuole žmona ir teta, o vaikus pamatome gyvai, ne per viber. Vaikai išsiilgę tėčio-juk nenakvojo namuose. Tėčiui tenka sutaisyti sugedusį žaislą. Namuose maloniai šilta (Jordanijoje šildosi dujiniais šildytuvais), kojos tapsena per minkštus kilimus. Patogiai įsitaisome didelėse sofose ir netrukus mėgaujamės kava su saldėsiais. Tai labai pasaulietiška šeima - Semiro žmona nesidengia galvos, jie daug kuo domisi, daug važinėja po pasaulį. Ilgai varginti nesinori, - juk mus dar turi nuvežti į viešbutį. 

  Vakaras vėsokas, tad į viešbutį važiuojame su mintimi, kad įsitaisysime šiltuose kambariuose. Deja, deja. Pora dienų prieš kelionę teko atšauti anksčiau užsakytą viešbutį, nes dykumoje žadėjo nulinę temperatūrą ir lietų, todėl reikėjo sukeisti dienas. Užsakiau tai, kas liko. Reikėjo centro ir nebrangiai. Kambariai, nors ir labai kuklūs, bet jei būtų šilti, tai pusė bėdos. Pliusas, kad jų langai išeina į koridorių, ne į gatvę – bent jau ramu, užtat šalčiau nei lauke.  Draugai lieka savo kambary, o mes išeinam į gatvę. Viešbutis pačiame centre - priešais romėnų amfiteatrą. Centriau nebūna. 

Nors metas vėlyvas, gatvėse pilna šeimų su vaikais, aikštėje prieš amfiteatrą su riedlentėmis duodasi jaunimas. Dešimt, pusė vienuolikos, beveik ir vienuolika, jau norisi miegoti. Teks grįžti į šaltą kambarį.

  Atsidarius duris, net nesinori užeiti. Ir čia akies krašteliu pamatau, kad į kambarį priešais, darbuotojas tempia tepalinį radiatorių. Prišoku klausdama, gal turi dar bent vieną. Pasiūlo pasidomėti registratūroje. Ten paaiškina, kad mūsų kambariai econom klasės ir mums nepriklauso. Bet nutaisius liūdnas akis ir gražiai parašius su kažkuo susiskambina ir sako, kad galim gauti nedidelį vėjelį, bet už papildomą mokestį. Dzin tas mokestį (2,50 JOD), svarbu šildytuvas būtų. Juk ir taip tas viešbutis su pusryčiais kainavo juokingai nedaug (20 JOD kambarys).  Gaunam du - sau ir draugams. Po kelių minučių kambary tampa jaukiau. Su nedideliu vėjeliu gali ir patalus pasišildyt prieš sliuogiant į lovą.)) Paliekam įjungtą visą naktį, tai nebaisu ir ranką iš po kaldros ištraukti.

5 diena

  Pabusti šiltam kambary žymiai maloniau. Tik vonioj ledinis šaltis, bet užtat vanduo karštutėlis.

  Pusryčiauti žvelgiant pro langą į amfiteatrą vienas malonumas. Pasirinkti pusryčius galima iš trijų variantų. Lagaminus paliekam viešbuty – laiko turim iki trijų. Draugai nuskuba link citadelės, o mes neriam į senamiestį.  Pirmu reisu į gatvės kioskelį normalios kavos (viešbučiuose tik tirpi). Atsirėmus į gatvės turėklą ir gurkšnojant kavą, stebi miesto šurmulį. Per išeigines daug miesto gyventojų išvažiuoja į gamtą, todėl automobilių gerokai mažiau. Pro šalį zuja jaunimo grupės, plėšydamos spalvotą cukraus vatą praslenka šeimos su vaikais. 

Valentino dieną švenčia ir Jordanijoje- pilna spalvotų žaisliukų ir širdelių.

  Prie mečečių budi sustiprintos policijos pajėgos.  Įspūdingai atrodo, bet fotografuoti nedrįsau.

 Pakylam iki Wild Jordan Center, tikėdamiesi gurkšnojant sultys žvelgti į sostinę iš aukštai. Tačiau per išeigines niekas nedirba, išskyrus senamiestį. Tenka leistis ir nerti į prekybines gatveles su gatvės turgumi. Tipiškas Artimųjų Rytų didmiestis, bet be įkyrių prekiautojų, brukančių į akis savo prekę. Gyva, spalvinga, kvepia kava ir prieskoniais, žiba auksas. Stabteli  pasimėgauti akimirka čia ir dabar.

Sulčių barai nukabinėti spalvingais vaisiais. Užsakius miksą su vaisiais, ne tik atsigeri, bet ir pavalgai. Ir  vėl neri į aplinkines gatveles.

  Papietauti tinkama vieta „Hashem Restaurant“ (Prince Mohammad St. 4) - vegetarų maistas. Žmonių milijonas, pilna vietinių. 

Gerai, kad dviese, tad įspraudžiami prie mažo staliuko palei sieną. Meniu nėra, o ir nereikia. Pagrindinis asortimentas – humusas, falafeliai, salotos ir arbata.  Užsisakom visko po vieną – atrodo padavėjas suprato, nes tai, ką kalba jis, neįmanoma suprasti visiškai nieko.)))  Čmaukšt naują polietileno gabalą ant stalo (paskui kartu su juo nuima likučius). Plest dvi lepioškes tiesiai ant stalo. 

Netrukus atkeliauja ir kiti patiekalai. Nepaprastai skanu ir  be galo sotu. Atsiskaityti eini prie kasos kioskelio ir susakai ką valgei. Sotūs pietūs - 3 JOD.

 Laiko lieka lėtai nužingsniuoti atgal iki viešbučio ir išgerti kavos apačioje esančioje kavinukėje....

 Semiras praktiškai tuščiom gatvėm nulakdina iki oro uosto. 

Atsibučiuojam, atsiglebėsčiuojam ....., tikimės, kad dar kada pasimatysim, jei gyvenimas  pasisuks ta linkme, kaip jis planuoja.

  Oro uoste visiems dalinamos sausaininės širdutės ir cake pops.

  Viso gero, Jordanija – antras kartas, nors ir nelepinęs orais, buvo puikus. 

Booking.coms
storyLazyload();