Ispanija: Senjoras arba Donas Madridas

Madridas įspūdingas miestas - patogus pasivaikščiojimams, tuo pačiu didingas ir, jei norite, karališkas. Kartais į jį norisi kreiptis “tu”, bet dažniausiai su pagarba – “Gerbiamasis Senjore Madride…” Artimiausiuose kelionių planuose Madrido vardas nebuvo minimas, tačiau po žiemos kelionių troškimas ir šilumos poreikis privertė vėl pakelti sparnus. Madride dar nebūta, bilietai nebrangūs, tad pasitarus su dukros šeima nutarta – po savaitės išskrendam. Nesinorėjo važinėti miesto transportu, todėl gyvenimui pasirinktas Huertos rajonas.  

1 diena Skrydis iš Kauno kiek prailgsta - vis tik virš 3 valandų. Tačiau Madridas vis artėja ir artėja. 

Ryanair leidžiasi 1 terminale. Oro uostas arti, per booking užsakytas taksi greitai nulakdina iki laikinųjų namų. Pirmą kartą tenka laukti už durų, nes butas dar nesutvarkytas, nors atvykstame vėliau nei galimas įsikėlimo  laikas. Pagaliau pasidėjus daiktus žemas startas iki valgymo vietų (Karmėlavos cepelinai prieš išskrendant dar nedirbo))). Namuose nužiūrėta vietelė „Las Brasas de Vulcano“ kol kas nesausakimša. Šarminga vietelė. Gerai kai keturiese - užsisakius skirtingus valgius ir gėrimus, išragauji skirtingus skonius. Po pietų Vulcano pavaišina kreminiu likeriu. Madridas nustebino savo virtuve gerąja prasme. Tiesa, iš anksto susižiūrėjome vietas, kur renkasi vietiniai. 

Sočiam žymiai lengviau apsipirkti pusryčiams. Nebloga maisto parduotuvė „Supermercados Dia“  - kur skanios braškės ir  pigios karališkos krevetės - praktiškai už kampo.

 Kol rūpinamasi maisto reikalais, sutemsta. Sutemus miestas pasikeičia. Jei dienomis šiomis gatvėmis skuba žmonės savo reikalais, tai vakare jie niekur nebeskuba - sėda kavinukėse prie stalų, kartais tiesiog stovi prie baro ir kalbasi apie viską pasaulyje, mėgaudamiesi skaniu maistu. Pastatai pasipuošia spalvingomis šviesomis, bažnyčiose vyksta vakarinės pamaldos. Ten kur gatvės nėra plačios, šaligatvis dažnai viename lygyje, bet kažkaip jose vietos užtenka visiems ir mašinoms, ir pėstiesiems.

  Netoliese Soul aikštė pilna žmonių. Aikštėje laikrodžio bokštas bei trys skulptūros: Meška, Mariblankos statulos reprodukcija ir Karaliaus Karloso III skulptūra, čiurlena fontanas. Meška apsikabinusi žemuoginį medį - Madrido simbolis. Žemuoginis medis nieko bendro su žemuogėmis neturi - tiesiog kažkada miestą supo šių medžių giraitės ir buvo turto simbolis. Iki 1838 m. aikštėje puikavosi kur kas didesnis ir gražesnis fontanas, o centre stovėjo moters skulptūra, vietinių vadinama Mariblanca arba deivė Venera. Po dviejų šimtmečių Mariblanka „paseno“, kelis kartus buvo perkelta į skirtingas miesto dalis, o vėliau visiškai pašalinta. Vėliau ja papuošė Rekoleto bulvarą, tačiau besilinksminantys skulptūrą apdaužė. Meistrams pavyko ją restauruoti, o kad daugiau nieko neatsitiktų, pastatė į miesto rotušės pastatą. Dabartinė sniego baltumo kopija miesto centre pasirodė tik 1986 m. ir dabar stovi Soul aikštės kampe. 

Pastatas, priklausantis šeriu  prekiaujančiai firmai Tío Pepe.  

Kojos nuneša gatvelėmis iki žymiosios Chocolateria San Gines“ paskanauti ispaniškų churros su karštu šokoladu. Šokolaterija veikia nuo XIX a. pabaigos, viduje sienos nukabintos čia besilankiusių įžymybių nuotraukomis. Žmonių daug, bet eilė juda labai greitai. Kai žmonių daug, atsidaro kasa gretimoje patalpoje, kur pasakai pageidavimus, o paskui su čekiu eini laukti laisvo staliuko viduje arba atskiroje eilėje norint sėdėti lauke. Lauke staliukas greit atsilaisvina, tad neužilgo atkeliauja churros su šokoladu. Tobulas skonių derinys. Šokoladas nepersaldus. Reiks kartoti)) 

Šalia Plaza Mayor – didelė ir populiari Madrido aikštė su karaliaus Filipo III skulptūra. Į ją veda devyni  įėjimai. Kažkada čia vykdavo viešos egzekucijos, bulių kautynės, riterių turnyrai, šventės bei karališkosios ceremonijos. Aikštė ne kartą keitė pavadinimą, tačiau gyventojai niekada nevadino jos kitaip nei „karališka“. Kvadratinė aikštė yra vientiso rūmų komplekso kiemas. Portikuose įsikūrę restoranai, kavinukės, kur su malonumu vakarus leidžia vietiniai ir miesto svečiai. Vidury aikštės vakare tamsoka, galėtų būti ir daugiau apšviesta.  

Gera tapnoti vakarinėmis miesto gatvėmis, žvalgantis į apšviestas vitrinas ir pastatus. 

Dar įdomiau užsukti į „Museo del Jamon” (mieste keli filialai). Joks čia muziejus, o mėsos ir sūrio mėgėjų rojus. Galima paskanauti vietoje, bet galima įsigyti ir namo, supakuotus į vakuumą (kraujinė dešra visai kitokio skonio, nei pas mus). 

Tarsi švyturys, apšviestas violetine šviesa, rodo namų kryptį Victoria viešbutis. Šalia Plaza de Santa Ana atsiremianti į klasicizmo stiliaus Ispanų teatrą. Kažkas padovanojo rožę Garsijai Lorkai.

 Madridas niekada nemiegantis miestas. Akivaizdu - naktį vežamos šiukšlės, dainuoja praeinančios kompanijos. Vakaras dažniausiai prasideda aperityvu vienoje vietoje, o vakarienė tęsiasi kitur. Apie pirmą valandą nakties daugelis eina gerti kokteilių. Nors mūsų gatvelė tik pėsčiųjų, bet atsklindančio miesto triukšmo užtenka. Ne veltui beveik visose nakvojimo  vietose, ypač prie judresnių gatvių, atsiliepimuose triukšmas minimas kaip nemažas minusas.

 2 diena        Saulėta diena ir žydintys medžiai vilioja į gatves.  

Sol aikštėje patrypiamas nulinis Ispanijos kelių atstumų kilometras. Į šią aikštę subėga devynios Madrido gatvės. Nors joje kasdien malasi tūkstančiai žmonių, slampinėja persirengusios figūros, vis tik ji kažkodėl nejauki. Pakampėse pilna benamių. Prašinėjančių išmaldos ir benamių Madride ganėtinai daug.

Elegantiška “La Violeta”  (Pl. de Canalejas, 6) parduotuvytė veikianti nuo 1915 m. garsėja  glazūruotomis cukrumi žibuoklėmis. Medinis fasadas primena senamadišką saldumynų parduotuvę, prekiaujančią žibuoklių dėžutėmis, subtiliai perrištomis violetiniu kaspinėliu. Parduotuvę valdo trečioji šeimos karta, prisimenanti karalių Alfonsą XIII, pirkdavusį skanėstus savo žmonai karalienei Viktorijai Eugenijai.

Gran Via – įspūdinga parduotuvių, viešbučių bei bankų gatvė. Ją tiesiant buvo griaunami čia stovėję senamiesčio kvartalai, tačiau dabartinė architektūra išskirtinė, daugelį pastatų puošia didžiulės skulptūros. Šioje gatvėje buvo filmuojama daug filmų. Edificio Metropolis  – vietinių gyventojų pasididžiavimas. Į šią gatvę visi skuba apsipirkti. Pasinaudojam ir mes šia proga. O išėjus ir belaukiant kol visi susitiksim, įdomu stebėti žmones. Jie čia ryškūs, skuba savo reikalais.

  Pietauti šį kartą įsitaisome “Taberna La Fragua de Vulcano”. Ji sujungta bendra virtuve ir koridoriumi su “Brasas Vulcano”. Išragaujami dar kiti patiekalai. Su žentu pasiimam kalną jūros gėrybių, kurias suvalgyti praktiškai misija neįmanoma, o dukra išbando troškinį iš subproduktų.  

Laikas pasidėti pirkinius, tačiau skubėti negali - kokio grožio namų fasadai, dengti plytelėmis.  

Planuose nemokamos valandos Prado muziejuje (nuo 18 iki 20 val.). Laiko dar yra, tad gera pasimėgauti saulyte 

Booking.coms
storyLazyload();