Austrija: Vachau slėnis

Slėnis dvelkiantis romantika... gal dėl atsiveriančių vaizdų, o gal dėl jauno vyno... Juk tai – vyndarių slėnis.
Vachau prasideda ties Melk ir baigiasi ties Krems an der Donau miestais. 2000 m. Vachau slėnis kartu su Melk ir Göttweig vienuolynais bei Krems senamiesčiu įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Taigi... nusprendžiam, kad reikia viską apžiūrėti. Na, gal ir ne viską, bent dalį...
Pirmoji mūsų stotelė – Melk vienuolynas (Bilieto kaina 10 Eu, sodui 4 Eu, galimi dar įvairūs kiti variantai. Daugiau info http://www.stiftmelk.at/ ).
Kažkada čia viskas prasidėjo nuo grafo Leopoldo I pilies (976m.) šimtmečiams bėgant...
Įspūdinga!














Išmaklinėję visus kampus važiuojam toliau.
Spitz. Tai nedidelis, bet jaukus miestelis su visokiais gražiais dalykais (kartais...).











Čia mes turim užsisakę nakvynę (www.nothnagl.at )



Draugiški šeimininkai. Kambarys ne per didžiausias, bet mes jame ir nebūnam, tik permiegot... O ko reikia miegojimui? Tik – lovos. Taigi, lova yra. Eisim ieškoti vakarienės.
Heuriger. Taip čia vadinamas jaunas vynas, o taip pat ir užeigėlės, kuriose tas jaunas vynas parduodamas. Tų užeigėlių daug, todėl vyrauja susitarimas, kad vieną savaitę vyną ir viską, kas prie vyno, pardavinėja vieni, kitą savaitę kiti. Taigi ieškom, prie kurios užeigėlės kabo šiaudinis (ar koks kitoks) vainikas. Dažniausiai čia geriamas špric (Spritz) – baltas vynas skiestas vandeniu. O populiariausi patiekalai – šalti užkandžiai. Ir prisiužkandžiauti gali oi..oi..oi... ir prisi-heuriger-inti...





Nieko, namai-lova netoli. O dar prie kambario durų stovi šaldytuvas prikrautas šeimininkų gaminamų vynų... Rytdienai turim suplanavę pasiplaukiojimą laivu. Tai, kad nekamuotų jūros (tiksliau upės) liga, paliekam šiandien tą vyną... šaldytuve.

Ryte kylam, pusryčiaujam ir į laivą (info apie galimus maršrutus ir kainas čia www.brandner.at/en/liner-cruises/route-recommendations ). Plaukiam iki Krems. Na, oras galėtų būti ir jaukesnis pasiplaukiojimui, bet besižvalgydami ir besigėrėdami vaizdais tai pamirštam.







Nežinau, ar Krems an der Donau mus sužavėjo. Ko gero, ne. Tačiau buvo įdomu paklaidžioti miesto gatvėmis, apžiūrėti bažnyčias bei Krems an der Donau miesto simbolį Steiner Tor (miesto vartai). O ir oras taisosi...






Tiesa, dar turim planuose Dürnstein miestelį. Taip, tą patį, kurį matėm iš laivo su ta mėlyna bažnyčia.
Čia atmosfera visai kitokia nei Krems. Čia jaukiau. Gal kad miestelis mažesnis, gatvelės siauresnės, o ant kalno matosi pilies liekanos... Kaip turistai, kuriems viskas įdomu, kišam nosis, kur reikia ir, kur nereikia...










Kėblinam link tos mėlynosios bažnyčios. Tiesa, jos tik bokštas mėlynas.





Bet ne tai svarbiausia... Kokią jie ten aukų dėžutę turi! Na, vyndarių kraštas, nieko nepadarysi... smalsu tik būtų, ar kada nors ji būna pilna...




Šiai dienai įspūdžių per akis... tik va skrandis nerimsta... ką ten nerimsta – žarna žarną ryja... Traukiam į Spitz, eisim vėl kokio Heuriger ieškoti, o paskui sapnų sapnuoti.
Ai, ką ten sapnai, palauks. Užkandam pas vienus, paskui užsukam pas kitus. Tuštoka čia, ką tik po lietaus, bet mums tai kas, pasišluostom suoliukus ir gėrimės vaizdu (ir ne vien lėkštėj). Čia galima ir ilgiau pasėdėti, juk mūsų namai-lova kitoj gatvės pusėj.




Sakysit – bedieviai... Tikrai, ne. Ryte skubam į Göttweig vienuolyną (www.stiftgoettweig.at ). Nepastebėti jo neįmanoma. Ant 422 m. aukščio kalvos stovintis benediktinų vienuolynas ne tik traukia lankytojus iš viso pasaulio, bet yra ir Žemutinės Austrijos dvasinis centras (na, gerai, prisipažinsiu, tą sakinį mokykliškai nusirašiau...). Didžiąją dalį vienuolyno galima apžiūrėti nemokamai. Neežžiinnoojjoom. Pagrindinis įėjimas. Kasa. Negi bandysi prasliūkinti. Todėl nusiperkam bilietus ir vos nepraleidžiam tos dalies, kuriai tų bilietų reikia... Sau prižadam, kad augiau tai nepasikartos...





















Na, tiek to... truputį (tikiuos, kad tik truputį) esam bedieviai ir traukiam į vyno rūsius. O kodėl bedieviai? Tie kiti – dieviškieji – per Šv.Mišias taip pat ne vandenį geria...
Mūsų planuose miestelis Langenlois ir ten esantys vyno rūsiai – Loisium.



Turbūt nebūtume lindę į tuos rūsius, jei oras būtų buvęs geras... Bet... jei oras būtų buvęs geras, būtume kažką įdomaus pražiopsoję. Perki bilietą (11,50 Eu www.loisium-weinwelt.at/preise ), gauni audio gidą, glaudi jį prie ausies ir pirmyn. Tuose rūsiuose tiek žiemą, tiek vasarą laikosi pastovi temperatūra – plius 10 (Taigi, jei ten lysit vasarą, nepamirškit kokio megztuko...). Čia yra ir katė! Ta, kuri žino, kuris vynas geriausias, kaip, kad ir Mozelio vingių paviliotieji rašė. Ir net namus kažkokius randam, dirbtuves... Ir garsai – išeini į tokių namų kiemą ir tau vištos kudakuoja. Žvalgaisi, kur jos, kur jos... žinoma, jų nėr... bet atmosfera – super. Ir vėl lendi į rūsį. O pasibaigus rūsio labirintams gauni dar vyno paragauti... net pasirinkti gali, kokio norėtum.















Viskas gerai, bet Heuriger ir šiandien lankysim... o ryt jau – namo.
Pažadam sau vėl čia sugrįžti. Ir vėl norimų aplankyti vietų sąrašas nė per kiek nepatrumpėjo...

Booking.coms
storyLazyload();