Aplink Lietuvą II etapas 2010 08 17 - 08 25. Devinta diena.

Devinta diena:
Laižuva-Laižuvos g.st.-Jučiai-Kesiai-Kivyliai-Klikoliai-Suginčiai-Vėlaičiai-Viešučiai-Minkiai-Martyniškiai-Puikiai-Žagarė-Stungiai-Skaistgirys-Reibiniai-Bijeikiai-Jurdaičiai-Mančiai-Jankūnai-Trumpaičiai-Trumpaitėliai-Staneliai-Rudiškiai-Juodžiai-Dragiai-Meškuičiai-Šiauliai.
Taigi, paskutinė dienelė. Aštuntą ryte mes jau Laižuvos centrelyje. Vytautas pasuka link Viekšnių (atsisakė važiuoti pagal maršrutą, nes per daug planuijamų kilometrų), aš minu pasieniu. Matyt atėjo laikas pailsėti vienam nuo kito. Neramu ir man pasidarė – oras nekoks, žada lietaus ir vėjo, keliai nežinomi, maisto likučiai, pinigėliai tik trys Lt, o ir mobiliakas nusprogo. Situacija nedžiuginanti, bet norisi - nugalėti...ti ką nugalėti ?. Pusė dešimtos privažiavau Klykolius, kur pasigynė audra. Laimei ji tesėsi tik gal dvidešimt minučių. Pralaukiau autostotelėje, kuri, kaip nekeista, buvo su stogeliu. Pasisekė.
Netoli Naujosios Akmenės Vėlaičių kaime suku į neblogą lauko keliuką, link Vydaučių pelkės miško. Deja, keliukas vis prastėjo, kol pagaliau miške visai pavirto į kalnuotą bekelę. Galvoje virė mintys – sukti atgal ar tikėtis greitai išeiti į geresnius keliukus. Pasirinkau pastarąjį variantą. Rezultatas gavosi bjaurus – apie 5 kilometrai bekelės. Dviratį stumdamas jau nebežiūrėjau ar „krioksuotą“ koją statau į balą ar purvą...greičiau pirmyn. Maždaug, už pusantros valandos kankynių, vėl pradeda „atsirasti“ keliukas. Kai aš išlindau, visas šlapias ir maurinas, iš krūmų žmogeliukai skynę šaltalankius, vos krepšų iš rankų neišmetė :-D – iš kur tas senas durnius, manau, taip mastė :-DDD. Neužilgo palaima, Naujoji Akmenė – Žagarė plentas. Lyja lietus, stiprus vėjas į nugarą, greitis, net padangos švilpia. Nuotaika praskaidrėjo – jei neįvyks koks ČP, tikrai grįšiu pas babulytę į šiltą lovytę.
Pirmą valandą dienos, pusryčiauju, kartu ir pietauju Žagarės centre, dengtoje turgavietėje, šalia puodais apkabinėto namo. Lija , nelaukiu, kol nustos, pavalgau ir pučiu toliau. Nuo Žagarės, pasikeitus važiavimo krypčiai, stiprus vėjas pūtė beveik į snukelį mano . Sunku. Na ir „smagiausi“ tai paskutiniai 26 km. Prie Gataučių įvažiuoju į Šiaulių – Joniškio plentą ir dabar vėjas pučia tiesiai į fasadą . Greitis „pasakiškas“, 5 – 9 km. į valandą – lengviau eiti nei važiuoti. Taigi, tuos paskutinius kilometrus įveikiau per tris valandas, gerai, kad lietus liovėsi. Bobutę ir anūkėlį apkabinau 21 valandą. MES NUGALĖJOM )))))))))...komedijos pabaiga. Taigi.
P.S. Rekomenduoju – yra su kuo pasigalynėti – su savimi ;)
Eugenijus Šiurkus [email protected]

storyLazyload();