a²+b²=c²

Prisimenat? Formulę ar prisimenat? O teoremą? Jei ne, primenu, tai – Pitagoro teorema ir sugalvojo ją dėdė Pitogoras, mindęs graikišką salą Samos maždaug prieš du su puse tūkstančio metų.

– Įžambinė kvadratu lygi statinių kvadratų sumai, – porino klasės auklėtoja, mūsų matematikos mokytoja.

Sugalvojo jis ne tik savo garsiąją teoremą, kurią visi mokėmės mokykloje. Jis buvo ir filosofas, kurio darbai vėliau įtakojo Aristotelį bei Platoną. Atrado ir aprašė pirmuosius taisyklingus briaunainius, proporcijų teoriją, suskirstė Žemę į penkias klimato zonas, Žemės sferiškumą ir daug kitų, įdomių dalykų. Pripažinkit, žinojot tik garsiąją teoremą, o kur jis gimė ir gyveno, tikrai nežinojot. Mes irgi nežinojom. O žinote, kad pasak pavydolių, Pitagoro teorema buvo žinoma babiloniečiams ir indėnams amžiais anksčiau už Pitagorą. Tiesa, pavydoliai pripažįsta, jog Pitagoras pirmas pristatė ir įrodė teoremą graikams.

Su Pitagoru, Hera mes dar susitiksim. Susitiksim ir su tironu Polikratu, inžinieriumi Eupalinu ir jo kūriniais, bizantiečiais, Otomano imperija ir dar daug ko – laikykitės kėdėse.

Taigi – Samos. Sala Egėjo jūroje maždaug 2 km nuo Turkijos. Sala, kurioje gimė deivė Hera, santuokos ir ištikimybės sergėtoja, pavydi ir kerštinga Olimpo valdovo Dzeuso žmona. Rašau pirmas eilutes ir pats sau pavydžiu. Sala gana laukinė, jei lyginti su kitomis Graikijos salomis pagal šiuolaikinius kanonus, t.y. google su savo street view čia dar nebuvo – negalėjau pasiruošti kelionei, bet nuo to tik dar įdomiau ir pačiam sau pavydžiau.

Kelionę pirkom gana spontaniškai ir iš nevilties. Planavom atostogas atmestinai, t.y. visai neplanavom. Keičiam vaikams mokyklą ir taip jau išėjo, kad senoje mokslo metai prasideda savaite anksčiau, nei naujoje. Pradėti naujus mokslo metus senoje mokykloje prasmės nedaug, todėl nutarėme kur nors išvažiuoti.

– Į Daniją dumsim ar Norvegiją, jei nieko kito nerasim.

Neradom, bet į Daniją jokio noro važiuot nebuvo. Pradėjom žiūrėt keliones į pietus.

– Geros kainos, bet dar laukiam.

Perlaukėm. Kainos pakilo ir teko griebti tai, kas buvo. O buvo visko. Apsistojom ties Samos. Beveik desperatiškai užsakiau kelionę ir tik tada pradėjau dairytis po automobilių nuomas. Pigiausiai radau kažkokį gaidį už 450 eurų savaitei. Va čia tai kainos. Dar nebuvo taip. Net Turkijoj buvo pigiau. Patys kalti, reikėjo anksčiau kelionę pirkti. Vienok radau per mūsų kelionių agentūrą smarkiai pigiau. Tačiau ir ten su nuotykiais. Pasirodo, auto turi pasiimti ir priduoti toje pat vietoje – mums aktualu oro uoste, tik viskas vykti turi vakare. Kaip pasiimti auto vakare, kai mes atskrendam ryte? Nežinau ir aš. O atiduoti kaip? Niekas neaišku. Po ilgų susirašinėjimų su agentūra vis vien tiesos neradau. Užsakiau transferį, o auto lyg ir lauks mūsų viešbutyje. Ai, bala nematė. Nesinervuoju. Kelionių agentūra pinigus paėmė, tai ir auto pristatymas yra jų galvos skausmas dabar. Svarbiausia, kad atidirbę visą vasarą esam pavargę, kaip šunys, bet vežamės gerą nuotaiką ir kreditines korteles. Visa kita – vietoj spręsim.

Skrydis 6 ryto, todėl miego nedaug. Tik užmerkiau akį, kai tas velnio išmislas pradėjo žadint. Bet šiandien keltis lengva, nors ir keturiom valandom per anksti. Toliau viskas be didelių nuotykių, kaip jau įprasta skandinavams.

Smagu keliauti Europoje – 3 valandos ir tu vietoje. Dar valanda ir tu viešbutyje.

n+bK8NoNSlW0zlgmPtOGqQfullsizeoutput_aadzE09BAHBQe6jJReTaY7a0wfullsizeoutput_aac

Šį kartą apsistojome Villa Eleonas. Atskiros vilos su privačiais baseinais ir vaizdu į jūrą. Gavom vieną iš esančių aukščiausiai ant kalvos šlaito – vaizdas tikrai nuostabus. Aš irgi, kaip koks Pitagoras, sukurčiau čia teoremą ir net ne vieną. Inspiring, kaip sako jankiai.

GpGDJz8WT7eCIAv2iUQ

Tiesa, oro uoste pas agentūros atstovę paklausiau, kaip ten mūsų auto. Užsirašė telefono numerį ir žadėjo paskambinti. Vadinasi auto nėra. Ieva nervuojasi, kaip dabar mums iš bado nenumirti, varge vargeli. Kaip be vandens išbūti. Kaip dabar į parduotuvę nueiti, iki jos visas kilometras. Žemyn į pakalnę, bet atgal reiktų lipt į kalną. Varge, varge. Neturiu pasirinkimo, einu. Šeimos maitintojo rolė nėra lengva. Parėjau, nors ir tikrai karšta lipt į kalną.

Tuo tarpu paskambino agentūra dėl auto. Nėra auto. Kažkokia klaida sistemoje, nėra mano rezervacijos, info iki jų neatėjo, bla bla.

– Ką daryt, sakau?
– Mes tau atvešim mašiną pirmadienį ryte.
– Neeee, – rėkia Ieva, kokį dar pirmadienį.
– Mums reikia dabar.

– Apgavo, vagys ir banditai.
– Gerai, – sakau, vežkit pirmadienį.
– Mūsų vaikai alkani, – rėkia.
– Iš bado mes mirsim.
– Tegul taksi mums siunčia.
– Mes tau už dvi dienas kompensuosim.
– OK, – sakau.
– Ką tu padarei, kodėl tu sutikai, kaip mes dabar gyvensim?
– Padariau, ką galėjau esamom sąlygom, – sakau.
– Tau visi lipa ant galvos visada…

Mergaitė iš agentūros atskambino vėl. Pasirodo gali pristatyti auto jau rytoj ryte, o moralinius nuostolius kompensuos finansiškai į sąskaitą.

– Vis tiek blogai ir vis tiek tau visi lipa ant galvos…

Moterys… Tačiau matau, kad nuotaika pagerėjo.

Nieko daugiau neveikia, tik maudomės, valgom bei geriam maitintojo parneštas gėrybes. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad geriamos gėrybės buvo užsakytos prieš kelionę ir įteiktos maitintojui lėktuve. Atvykę šaldytuve radome po butelį vyno bei vandens.

DJI_0075DJI_0080DJI_0051

fullsizeoutput_b0e

Rašyti dar garantuotai tingėsiu, tai iki tada.

I

Miegojau gerai, kol importinis vynas veikė, o kai nustojo, pradėjau budinėti. Nežinia ko. Gal, kad buvo šalta. Bent jau žmona tai konstatavo, mat kondicionierius įjungtas. Išjungiau ir vis tiek tas pats miegas, tik karšta pasidarė. Tada atsigrūdo prielipa Tomas, teko man išsikraustyt pas Carro. Savo noru išsikrausčiau, nes ir taip karšta. Carro iš mano kaimo – jai nepatinka, kai kas nors prie jos liečiasi, taigi miegojom abu toli vienas nuo kito vėsiai iki pat aštuonių.

Ilgiau miegot sunku, o ir nusikaltimas būtų. Lekiam laiptais žemyn į kavos kvapą. Ieva jau verda, duok dieve jai sveikatos ir ilgų metų. Lyg ir daugoka to importinio itališko vyno buvo vakar. Dar pamenu, kad ragavau metaxos, bet nepamenu skonio. Šiandien reikės paragaut. Negalvokit, kad čia kažkoks alkoholikų susirinkimas. Vynas – ne alkoholis. Metaxa – irgi ne.

fullsizeoutput_b0f

Pusryčiams mylimos žmonos suvynioti karšti sumuštiniai su kava. Terasoje su tokiu vaizdu į Egėjo jūrą ir baseinu, kaip mūsų, bet kas skanu. O ir yra skanu. Kaimynų katinams tik paduok. Nebrokija nieko, net sausos duonos.  Nes nežino, ar rytoj gaus. Tiesa, šiandien ryte atėjo „ondis“ – blogietis, pasak vaikų. Toks be ausies ir su viena išdrėksta, todėl kitokios spalvos, akimi. O vakar buvo atėjęs „godis“ – gerietis, pasak vaikų. Visas cielas, be žaizdų.

– O tai gal tas jūsų „godis“ ir nuskriaudė „ondį“, nepagalvojot?
– Neeee, negali būti. „Godis“ yra geras, iš akių matosi. Tu esi „ondis“, kad jį įmetei į baseiną vakar.

Įmečiau, prisipažįstu. Ir gaila katinėlio buvo. Bet tuo metu labai juokinga. Atleis gal „godis“ ir ateis dar. Kitaip vaikai man neatleis.

Bijot vilko, neikit į mišką. Zuja apie galvas rudos, didelės, širšės geltonom uodegom. Vaikai nebijo, bet nejauku. Net pagūglinau, kas tokie, šitie Dzeuso padarėliai. Širšės, kaip širšės. Netrukdyk ir tavęs netrukdys, o jei prispausi ar sunervuosi, gali ir įkąst. Tada reikia tept kuo nors rūgščiu, citrinos sultimis ar actu. Tikėsimės neteks.

storyLazyload();