Sudeikių ir Užpalių keliais

  • Patalpinta: 2011-01-03
  • Lietuva (Utena)
Turistinis maršrutas: Sudeikių ir Užpalių keliais
Maršruto ilgis: 37 km (20 km Alaušo ežero pakrante)

Keliaukite gražuolio Alaušo ežero pakrantėmis! Neliksite abejingi kalvotam - daubotam moreniniam jo reljefui, pakrančių miškams, jo dydžiui (plotas 1054 ha), nes tai vienas didžiausių vandens telkinių Lietuvoje. Gražuolis Alaušo ežeras lėmė ne tik Sudeikių atsiradimą, bet ir vietovardžio sudarymą. Juk kadaise šiai vietovei išgyventi padėjo ežeras, tuomet turtingas skania gėlų vandenų žuvimi – seliava. Ištraukta tinklais, tada ji buvo sūdyta čia pat ant kranto. Manoma, kad nuo sūdytos žuvies ir Sudeikių pavadinimas užgimė.

Mėgaukitės Alaušo teikiamais malonumais su didele atsakomybe – gamta, pažeidžiamas, jautrus ir sunkiai “gijantis” nuo netinkamo elgesio su ja organizmas. Gerų Jums potyrių keliaujant vietomis, kuriomis didžiuojasi Utenos krašto žmonės!

*   *   *
Savo maršrutą pradėkite Sudeikių miestelyje prie jame esančio kempingo. Apsižvalgykite miestelyje, kurio atsiradimas siejamas su Bikuškio dvaru. Sudeikiai pradėjo kurtis vėliau – XVIII a. pabaigoje, čia pastačius klasicistinę, su barokišku frontonu Šv. Mergelės Marijos bažnyčią. Atsirado ji po to, kai senovės dievas Perkūnas trenkė į Bikuškio dvare buvusią Strazdovskių koplyčią ir ją sudegino. Pasak pasakojimų, bažnyčios statybai reikėjo labai daug akmenų, kuriuos vežė iš visų aplinkinių kaimų, net aukuro akmenis nuo Alkų kalno – juos galite pamatyti šventoriaus tvoroje. Bažnyčia pastatyta 1825 m. Tuomet buvo uždengta šiaudiniu stogu, prie jos baudžiauninkų lėšomis ir pastangomis buvo pastatyta klėtelė ir varpinė bei keli maži bokšteliai. Dabar bažnyčia pasitinka šiek tiek pakitusi, bet nepraradusi pirmapradžio grožio ir autentikos.

Klasicistinio stiliaus Bikuškio dvaro kompleksą rasite ilgame, siaurame pusiasalyje, įsiterpusiame į Alaušo ežerą iš vakarų pusės. Dvarą, minimą jau XVII a., valdė Radvilos, Oginskiai, Plevakai, Beneckiai, Puzinauskai, Drazdauskai, gyd. P. Svilas. Dabartiniai dvaro šeimininkai – verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai dvarą valdo nuo 1996 m. Dabar jame organizuojami dailininkų plenerai, įvairūs kultūros renginiai.

Istorikai teigia, kad Užpalių pilis stovėjo ant Šeimyniškių piliakalnio. Tai vienas iš įspūdingiausių Utenos rajono piliakalnių, aukštai iškilęs Pilupio ir Piliaus upelių sankirtoje. Stačiašlaičio piliakalnio aikštelės ilgis – 90 m, plotis – 45 m. Iš rytų piliakalnį supa apie 40 m ilgio, apie 3 m aukščio ir pločio pylimas. Netoli – kita nemaža kalva, matyt, buvęs papilys. Kasinėjant piliakalnį rasta linijinės ir žiestos keramikos.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Sudeikių apylinkėse daug pilkapių ir piliakalnių. Rytinėje Alaušo pakrantėje stūkso vaizdingas Maneičių piliakalnis. Jo viršūnėje yra ovali aikštelė, kurios pakraščiuose aptiktas kultūrinis sluoksnis.

Netoli Armališkių iškilęs Vaboliakalnio piliakalnis, padavimais apipinti Bobinio, Bobiniuko, Mergakalnio piliakalniai.

Lygiamiškio piliakalnyje
, kuris yra netoli Užpalių, rasta laužaviečių, kaulų ir akmeninių kirvukų, aptikta brūkšniuotų lipdinių ir dantytos keramikos. Visi radiniai saugomi Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Šis piliakalnis vietinių vadinamas ir Genupio kalnu.

Šventu ir stebuklingu laikomą Krokulės šaltinį rasite netoli Lygiamiškio piliakalnio. Jis taip pat Užpalių garsenybė. Pasak legendos,  piemenims čia apsireiškė Kristus.

Didžiuojasi užpališkiai ir varpine, kurią pastatė vietiniai gyventojai dar 1847 m. ir tai yra viena seniausių varpinių Lietuvoje. Tai kvadratinio plano, trijų skirtingo dydžio tarpsnių, keturių aukštų statinys. Stogas piramidinis, išlenktais šlaitais. Durys smailėjančios arkos formos, dvigubais tinkuotais apvadais. Pirmo aukšto sienos sumūrytos iš akmenų, likęs aukštas raudonų plytų mūras. Sienos masyvios.

Garsėja Užpalių kraštas ir retu gamtos paminklu - atodanga su konglomeratu, kurios vietoje anksčiau buvo žvyro karjeras. Aptikta  atliekant karjero darbus. Tai keistos formos geologinis darinys – luitas, susiformavęs iš molio ir mažų akmenukų.     

Informacijos šaltinis: www.zarasai.lt