Maršrutas „Unikali Žagarės istorinė aura"

  • Patalpinta: 2011-02-09
  • Lietuva (Žagarė)
Kviečiame pakeliauti po unikalią istoriją turinčią Žagarę. Šis maršrutas skirtas būtent Jums, jei norite pamatyti žymiausius Žagarės kultūros, gamtos paveldo objektus, susipažinti su miestelio istorija.

Žagarės miestas – viena žymiausių ir svarbiausių Žagarės regioninio parko vertybių su akmenimis grįstomis gatvėmis, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1198 m.

Maršruto pradžia: Žagarės regioninio parko direkcijoje, kur darbuotojai visada pasirengę suteikti Jums informacijos rūpimais klausimais. Iš direkcijos maršrutas vingiuoja į Žagarės dvaro sodybą – kažkada buvusią prašmatnią angliško stiliaus rezidenciją.

Sodybos puošmena – parkas – vienas puošniausių ir įdomiausių Lietuvoje. Netoli dvaro sodybos yra istorinė Švėtės upės užtvanka. Apžiūrėję ją, keliaukite prie dolomito atodangos – respublikinės reikšmės geologinio gamtos paminklo.

Toliau pasivaikščiokite Senosios Žagarės istorinėmis gatvelėmis, apžiūrėkite Senosios Žagarės bažnyčią, Dievo tarnaitės Barboros kriptą, Žagarės ozą ir Žvelgaičių piliakalnį, Naujosios Žagarės žydų kapines, Raktės piliakalnį ir koplyčią bei Naujosios Žagarės senamiestį.

Maršrutas:

1. Žagarės regioninio parko direkcija. 1992 m. įsteigto Žagarės regioninio parko, siekiančio išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes, 1997 m. įkurtą direkciją rasite dailiame istoriniame XX a. pr. pastate, statytame žydų liaudies mokyklai. Čia nuolat rengiami ir vykdomi kraštovaizdžio, paveldo išsaugojimo, kultūros projektai, konferencijos, parodos, veikia istorinių daiktų ekspozicija.

2. Žagarės dvaro sodyba (rūmai, arklidės, parkas) – viena didžiausių išlikusių dvarų sodybų Lietuvoje. XVIII a. pab. Rusijos valdovė II Naujosios Žagarės dvarą padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. 1858 m. dvaras tapo kunigaikščio Dimitrijaus Naryškino nuosavybe, kuris jį perstatė, išplėtė ir pavertė prašmatnia angliško stiliaus rezidencija. Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti vėlyvojo klasicizmo stiliaus rezidentiniai rūmai, netoli jų – žirgyno kompleksas, atokiau šiaurės kryptimi – ūkiniai trobesiai, malūnas, dvaro darbininkų namai. Iki šių dienų išliko net 21 dvaro pastatas. Nuostabi dvaro puošmena – parkas, užimantis 63,25 ha. Manoma, kad senajam parkui gali būti apie 200 metų. Parką naujai suprojektavo ir 1900 m. pertvarkyti baigė žymus dendrologas G. F. Kuphaldtas. Parke, išplanuotame pagal kraštovaizdinį stilių, pasodinta daugiau nei 200 želdinių rūšių. Šiuo metu jame įrengtas dendrologinis takas, kuriame pažymėta ir pateikta informacija apie 15 rūšių retųjų medžių. Žagarės dvaro parkas – vienas puošniausių ir įdomiausių parkų Lietuvoje.

3. Istorinė Švėtės upės užtvanka – daugiau kaip prieš 100 metų užtvankos vietoje buvo natūralus Švėtės krioklys. XIX a. pastatyta užtvanka krioklį patvindė. Tarpukariu čia buvo Strulio malūnas, varomas Švėtės vandens srovės. Prieš porą dešimtmečių pastatyta nauja betoninė užtvanka, kurią dėl išvaizdos žagariečiai vadina ,,bliūdu“.

4. Dolomito atodanga – įspūdinga 3 m aukščio dolomitinė atodanga driekiasi apie 50 m. Joje aiškiai matomi dolomito su gipso priemaišomis klodai. Kažkada čia buvo dolomito karjeras, tad vietovė duobėta, apaugusi įvairia augmenija. 1964 m. dolomitinė atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams.

5. Senosios Žagarės istorinės gatvelės – dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pab. buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė ir Naujoji Žagarė, natūraliai perskirti Švėtės upės. Vertas dėmesio Senosios Žagarės senamiestis, Turgaus aikštė, užburiantys sustojusio laiko dvasia: išlikusiu XVI a. gatvių tinklu, XIX pab. – XX pr. nedidukais mediniais nameliais. Kone kiekvienas Žagarės namelis apipintas legendomis, kone prie kiekvieno Žagarės namo žagarvyšnės auga.

6. Senosios Žagarės bažnyčia, Dievo tarnaitės Barboros kripta – šv. Petro ir Povilo bažnyčia Senojoje Žagarėje minima jau XVI a. pr. Bažnyčia – kuklus renesansinis pastatas, sumūrytas iš dolomitų ir reljefiškai nutinkuotas – garsėja joje esančia kripta Dievo tarnaitei Barborai Umiastauskaitei-Žagarietei (1628-1648), tikinčiųjų garbinamai mergelei už dorą ir pamaldų gyvenimą, o po mirties – už stebuklingus žmonių išgydymus. Siekiant DT Barborą Umiastauskaitę paskelbti palaimintąja, 2005 m. Vatikane pradėta jos beatifikacijos byla.

7. Žagarės ozas, Žvelgaičio piliakalnis – Žagarės ozas – pats ilgiausias ir įspūdingiausias iš 5 Lietuvoje geologiniais paminklais paskelbtų ozų. Ši pylimo pavidalo kalva prie kelio Žagarė-Kruopiai-Akmenė driekiasi net 8 km. Tai paskutinio tirpusio ledyno mums paliktas gamtinis paveldas, susidaręs iš moreninių nuosėdų. 1964 m. ozas paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Įspūdingiausia ozo dalis – Žvelgaičio piliakalnis. Žvelgaičio kalno pavadinimas kilo nuo lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio, minimo istoriniuose šaltiniuose XII – XIII a., vardo. Žvelgaičio, arba Aukštadvario, kalno apgyvendinimo pradžia laikomas XIII a. Pasak archeologų tyrinėjimų, piliakalnyje būta XIII-XVII a. senovės gyvenvietės. Piliakalnis 1972 m. paskelbtas archeologijos paminklu, o 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų.

8. Naujosios Žagarės žydų kapinės – Žagarėje gyvenusių žydų istoriją liudija dvejos žydų kapinės: vienose jų laidoti Senosios Žagarės, kitose – Naujosios Žagarės žydai. Naujosios Žagarės žydų kapines, užimančias 6700 m² plotą ir dokumentuose minimas nuo 1748 m., galima pamatyti važiuojant Raktuvės keliu pietryčių kryptimi. Naujosios Žagarės kapinėse išlikę daug antkapinių paminklų. Seniausias rastas antkapinis paminklas datuojamas 1845 m., naujausias – 1929 m.

9. Raktės piliakalnis, Raktuvės koplyčia – pasak istorikų tyrimų prielaidų, Raktuvės piliakalnio papėdėje nuo I tūkstantmečio pr. iki ankstyvųjų viduramžių pr. (X-XIII a.) buvo įsikūrusi gana didelė žiemgalių gyvenvietė. Spėjama, kad Raktuvės piliakalnyje buvo žemgalių pilis Raktė, kurią kryžeiviai kelis kartus puolė, o 1289 m. sudegino. Šiuo metu ant piliakalnio stūkso Raktuvės koplyčia – medinės liaudies architektūros statinys, pastatytas 1738 m. XVIII a. piliakalnio aikštelėje buvo atidarytos Žagarės miestelio katalikų kapinės. Piliakalnio pylimo kampe – nedidelė stulpinės konstrukcijos varpinė. Dabar koplyčioje įrengta senosios kryždirbystės eksponatų ir fotografijų ekspozicija ,,Sakralinės kalvystės paminklai Žagarėje“.

10. Naujosios Žagarės senamiestis, miesto aikštė – niekas neatsispiria Žagarės istorinių gatvelių skleidžiamai aurai: žavi išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX pab.-XX pr. pastatai, raudonų plytų, daugiausia žydų prekybininkų statyti, namai, išlikę keletas XVII – XVIII a. molio ir vietinio dolomito statinių. Pasivaikščioję Upės, Pakalnės, Maironio, Avižonio, Šiaulių gatvelėmis pažinsite Žagarės senųjų mūrinių pastatų bei mažyčių medinukų savitą grožį.


Informacijos šaltinis:
Žagarės regioninio parko direkcija
Šiaulių g. 28, Žagarė, LT-84326, Joniškio r., tel. (8-426) 60809,
El.paštas [email protected],
Svetainė: zagaresrp.am.lt