Kaunas - Rumšiškės - Dovainonys – Dabinta – Arlaviškės – Samylai – Žiegždriai – Girionys - Kaunas

  • Patalpinta: 2011-03-01
  • Lietuva (Kaunas)

Kelionę vandeniu geriausiai pradėti iš senosios Kauno marių prieplaukos. Plaukiant galėsite žavėtis Pažaislio vienuolyno ansambliu. Tai unikalus XVIIXVIII a. pastatų ansamblis, vienas vertingiausių baroko paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje, turintis kraštovaizdžio architektūros draustinio statusą.

(Spausti čia, norint padidinti žemėlapį)

Pastatų kompleksą sudaro barokinė bažnyčia, vienuolyno korpusai, didieji arkiniai vartai, forestoriumas, oficinos, eremitų nameliai, šuliniai, bokštas, kiti pagalbiniai pastatai. Bažnyčios fasade vyrauja šešiakampis kupolas, kampiniai bokštai, įgaubta vidurinė dalis. Esminė fasado savybė – jo statmenas polėkis. Šešiakampio būgno kampinės voliutos dariniai sieja kupolo siluetą su koplyčių stogu. Aukščiausias ansamblio taškas – kryžius, vainikuojantis šešiakampį žibintą. Nuostabi žavingos aplinkos ir puikios architektūros darna įkvėps kiekvieną čia apsilankiusį. Ansamblio pastatus puošia per 140 įvairaus dydžio freskų, kurias papildo stiuko lipdiniai. Kiekviena freska, būdama savitas kūrinys, priklauso pavieniams ciklams, skirtiems vienai ar kelioms temoms ir plėtojamas ne vienoje patalpoje.

Toliau išvysite kauno žalgirio jachtklubą. Už jo – Vieškūnų piliakalnį. Aukštumos kyšulyje į Nemuno slėnį tarp jachtklubo ir Lakštingalų slėnio stūksantis Vieškūnų piliakalnis įamžino jo papėdėje (dabartiniame marių dugne) buvusio kaimo atminimą. Senieji Vieškūnų kaimo gyventojai piliakalnį vadino Šuneliškės kalnu; pasakojama, kad čia vaidendavosi visokie šunys, atbėgdavę nuo vakarinėje pusėje esančio Šuneliškių griovio.


Tai – vienas geriausiai išlikusių Lietuvos piliakalnių, nes ilgą laiką buvo nežinomas. Istoriniai šaltiniai, piliakalnio forma ir gynybiniai įrenginiai liudija, čia stovėjus mūrinę Kauno pilį iš pietryčių pusės dengianti medinė pilaitė, įrengta kovų su kryžiuočiais metu – I m. e. tūkstantmetyje ar II tūkstantmečio pradžioje.

Toliau – Palemonas, prie Lakštingalų slėnio – Salomėjos Nėries memorialinis muziejus, kuriame vykdavo Poezijos pavasario šventės.

Toliau pasiekiame Kaišidorių rajoną, Jakštonys, Grabuciškės, tarsi raudona siena stovi Gastilionių atodanga patraukianti ne vieno akį. Už jos prasideda Lietuvos liaudies buities muziejaus teritrija, kuri tęsiasi iki Pravienos upelio žiočių. Už Pravienos upelio aukštame šlaite boluoja viena tradiciškiausių ir įdomiausių XIX a. rytų Lietuvos liaudiškų bažnyčių – Rumšiškių bažnyčia ir varpinė. Bažnyčia, pastatyta 1860 m., stovėjo apatinėje Nemuno terasoje, iš kur dėl Kauno hidroelektrinės statybos 1958–1959 m. beveik nepakeista perkelta į aukštesnę vietą – viršutinę Nemuno terasą. Bažnyčios archaiškumą žymi senosios tikybos pėdsakus išlaikę dvi poros storų kvadratinių stulpų su aukštais pjedestalais ir žalčių galvomis dekoruotais kapiteliais. Pasakojama, kad būtent dėl šių pagoniškų elementų (LKP CK I sekretorius A. Sniečkus tai įvertino kaip privalumą, socializmo kovoje prieš katalikybę), buvo skirta lėšų bažnyčiai iškelti iš užliejamojo slėnio. Gražus ir švarus skambesys būdingas ir vertingiems  nežinomo autoriaus romantinio laikotarpio vargonams. Šalia bažnyčios stovi triaukštė medinė varpinė. Šalia paminklas vyskupui Antanui Baranauskui, „Anykščių šilelio“ autoriui, kuris 1851-1853 m. čia mokėsi. Tolėliau matyti Rumšiškių miestelio sodybos.

Kiek paplaukus pasieksite Kapitoniškes. Dovainonyse atkreipkite dėmesį į neaukštas kalveles pakrantėse tai jotvingiams priskirtini Dovainonių/Kapitoniškių pilkapynai, išskirtos net 4 jų grupės. Tolėliau – pati aukščiausia – Dovainonių atodanga. Jos aukštis siekia 42 m. O marių viduryje pūpso Paukščių salos, kur prieglobstį randa ypač retos vandens paukščių rūšys.

Už 2 km Strėvos žiotys. Ant šlaito pastatyta Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė. Tolumoje išvysite Dabintos salą. Apiplaukite salą ir grįžkite atgal į Kauną, pasigrožėsite kairiąja pakrante. Pirmiausiai išvysite – Arlaviškių botaninį draustinį, kurio akcentas – Kadagių slėnis. Už 6 km pasiekiamas Arlaviškių iškyšulys, kiek tolėliau išvysite Duobakalnio stovyklavietę. Už 2 km Viršužiglio kaimas, prie kurio šliejasi Dubravų miškas. Plaukdami toliau pasieksite Samylų poilsiavietę, čia rymo Samylų piliakalnis, šalimais auga amūrinio kamštenio giraitė, sėklinės pocūgės ir riešutmedžio plantacijos. Dar už 3 km prasideda Žiegždrių kaimas. Pakrantėje stūkso apardytas piliakalnis, tolėliau grėsmingai žiojėja Kalniškių konglomerato atodanga. Toliau – už 1 km – prasideda moksliniu požiūriu vertinga Žiegždrių atodanga. Už 2 km pasieksite Laumėnų poilsiavietę, dar už 2 km atsivers Girionių gyvenvietė, apsupta Girionių parko. Už jos Pakalniškių piliakanis, įamžinęs čia buvusio kaimo atminimą. Praplaukę Kauno hidroelektrinę  pasieksite Kauno marių prieplauką, maršruto baigiamąjį tašką.

Maršruto ilgis - apie 70 km.


Informacijos šaltinis: www.krs.lt