Eivberis

Pietvakarinėje Anglijoje nusidriekusioje Viltšyro grafystėje yra įsikūręs Eivberio kaimas - žymus tuo, kad jame yra vienas didžiausių pasaulyje stačių akmenų ratas – Eivberis (angl.k. Avebury), užimantis daugmaž  11,3 ha plotą.

Apskritas žemių pylimas, apsuptas gilaus griovio, maždaug 15 metrų gylio, su aukštu išoriniu kraštu, juosia du akmenų ratus. Vidinį ratą kadaise sudarė 100 stačių, maždaug 6 metrų aukščio monolitų - akmenų. Dabar yra išlikę vos 27. Šio rato viduje buvo dar du mažesni žiedai, sudaryti iš šiek tiek mažesnių, statmenų akmenų, kuriuos šiandien primena tik styrantys atskiri akmenys. Vienok, tai yra vienas didžiausių Britanijoje išlikusių priešistorės paminklų. Tai didelė turistinė įžymybė, kurią kasmet aplanko apie ketvirtis milijonų turistų.


Manoma, kad senovėje Eivberis galėjo būti laikomas derlingumo centru, nors tikroji statinio paskirtis nėra žinoma. Manoma, kad, kaip ir Stounhendžas, jis turėjo religinę reikšmę arba buvo susijęs su ankstyvuoju astronominiu kalendoriumi. Apie tai byloja vietovėje aptikti įvairūs radiniai, kaip antai senoviniai ginklai, gyvūnų ar net žmonių kaulai...


Taip pat, neatmetama tikimybė, kad Eivberio ratai galėjo būti didesnio priešistorės paminklo dalimi, kuri apėmė Silberio kalvą ir  Vest Keneto Long Barovo (angl.k. West Kennet Long Barrow) neolitinę šventovę.


Mokslininkai tvirtina, kad Eivberio akmenų ratai buvo pastatyti panašiu metu, kaip ir paslaptingasis Stounhendžas t.y. maždaug 2600 m.pr.Kr. Tačiau Eivberio konstrukcija yra sudėtingesnė, o jo megalitų ratas laikomas didžiausiu Europoje.


Eivberis buvo nuniokotas XIV amžiuje, kai krikščionys aktyviai griovė ir naikino senąsias šventyklas ir akmenis, panaudodami juos kaimo namams statyti. Dabar Eivberį saugo UNESCO.


Eivberio archeologiniai radiniai saugomi Aleksandro Keiller muziejuje, įkurtame Eivberio kaime. Čia taip pat galima susipažinti su visa Eivberio megalitų istorija. Muziejus veikia kasdien nuo 10 iki 18 val. Bilieto kaina: £4