Dženės didžioji mečetė

Turtingas ir galingas Dženės mietas (Djenne), įkurtas centrinėje Malio teritorijoje, dar 800 metais. Senais laikais jis garsėjo kaip prekybos ir islamiškojo mokymo centras. Malio imperatoriai - mansos - rėmė architektūrą ir mokslą. Jų dėka Malyje susiformavo ypatingas imperijos architektūrinis stilius, vėliau turėjęs įtakos kitų Vakarų Sahelio kraštų menui. Mieste iki šiol yra išlikę senovinių nedeginto molio pastatų.

Dženės didžioji mečetė dabar yra didžiausias ir garsiausias tokio tipo statinys Pasaulyje. Tai musulmonų sunitų mečetė, pastatyta 1907 metais, senesnės mečetės vietoje. Ją statant buvo naudojamos senovines statybų technologijos ir ji yra lygiai tokia pat, kokios buvo statomos Malio imperijos laikais, todėl yra laikoma išskirtiniu Sudano-Sahelio islamiškos architektūros pavyzdžiu.


Pirmoji mečetė Dženėje pastatyta apie XIII-XIV a. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Dženės sultonas Kunburu priėmęs islamą sugriovė savo rūmus ir jų vietoje pastatęs mečetę. 1893 m. prancūzams okupavus Dženę, iš mečetės buvo belikę griuvėsiai. Bet 1907 metais jungtinės prancūzų ir vietinių gyventojų jėgos atstatė dabartinę mečetę.


Visa Dženės didžioji mečetė pastatyta iš saulėje džiovintų plūkto molio plytų bei molinio skiedinio. Bokštai dekoruoti dygliuotomis formomis, pagamintais iš etiopinės palmyros kamienų. Didžiosios mečetės sienų storis kinta nuo 41 iki 61 centimetrų, tačiau kiekvienais metais ji nukenčia nuo smarkių liūčių. Tad pasibaigus joms – kasmet vėl rekonstruojama. Šis kasmetinis Didžiosios Dženės mečetės tvarkymas vaidina svarbų vaidmenį Dženės bendruomenės gyvenime. Atliktus remonto darbus miestelėnai įprastai palydi pasilinksminimais ir savotišku festivaliu.


Istorinės Dženės vietovės kartu su Didžiąja mečete, 1988 metais buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldą. Po 1996 metų, mečetėje įvykusios Vogue madų žurnalo fotosesijos, papiktinusios tikinčiuosius, į mečetę įleidžiami tik musulmonai. Iki šiol ji išlieka garsiausia Malio įžymybe ir pagrindiniu turistų traukos objektu.