Apelsinų mūšis

Kiekvienais metais, savaitgalį prieš Užgavėnes, Italijos šiaurinėje dalyje esančio Ivrėjos miestelio (it.k. Ivrea) gyventojai ir jo svečiai pasiskirsto į devynis skirtingus būrius bei pasidabinę šventine apranga, pasklinda po Ivrėjos gatves, pasinerdami į nuotaikingą Apelsinų mūšį (it.k. battaglia delle arance).


Net tris dienas trunkančiame Apelsinų mūšyje vyrai, moterys ir vaikai laido apelsinus vieni į kitus, bandydami "nužudyti" priešininkų komandą.


Nors istorinė tokio mūšio kilmė tiksliai nėra žinoma, tačiau dauguma vietinių gyventojų pasakoja iš XII amžiaus atkeliavusią legendą apie nedorą vietos markizą, pasikėsinusį išniekinti jauną miestelio merginą. Bet drąsi mergina apsigynė, nukirsdindama jam galvą. Miesto kareiviai ją areštavo ir uždarė. Pasipiktinę vietos gyventojai, siekdami ją išlaisvinti, sukilo ir šturmavo buvusio tirono rūmus.


Taigi “Apelsinų mūšis” dabar simbolizuoja šį, viduramžiais įvykusį, maištą prieš miestiečius engusį tironą, savotišką prasčiokų kovą už laisvę, o apelsinai – nukirstą despoto galvą.


Siekiant išlaikyti atkuriamos istorijos autentiškumą, kiekvienais metais Ivrėjoje išrenkami pagrindiniai karnavalo personažai: drąsioji mergina, nukirtusi markizui galvą, generolas su palyda, miesto meras, kortežas su rajono valdininkais bei muzikantais. Geležinėmis kaukėmis ir ginklais pasipuošę miestiečiai vaidina kareivius, o likusieji, įskaitant Ivrėjos miesto svečius ir turistus, tampa miesto gynėjais, bandančiais apelsinų pagalba išspręsti nepasitenkinimą. Po trijų dienų tokių „skerdynių“ mūšis nutraukiamas ir renginys baigiamas masinėmis „žuvusiųjų laidotuvėmis“ Užgavėnių dieną.


Sakoma, kad Apelsinų mūšio metu kasmet sunaudojama apie 500tūkst. apelsinų. Kai kuriems dalyviams netgi tenka pasitraukti iš mūšio dėl nedidelių traumų, kurių retkarčiais pasitaiko. Tačiau nuotaikinga ir smagi apelsinų šventė jau spėjo išpopuliarėti ne tik Italijoje, bet ir už jos ribų, o norinčiųjų pasisvaidyti apelsinais kasmet vis daugėja. Apelsinų mūšis, kol kas negali didžiuotis tokiu populiarumu kaip Pomidorų mūšis Ispanijoje, tačiau tai yra didžiausias ir, ko gero, seniausias maisto mūšis Italijoje, į kurį kasmet suplūsta vis daugiau pramogautojų.