Rumunija. Netikėtai atrasta

Vengrijos - Rumunijos pasienyje privalėjo tikrinti pasus, kadangi Rumunija ne Šengeno šalis.

Rašant apie Sapantos kapines gal reikėtų įdėti šitą nuorodą - http://www.mytrips.lt/Idomybes/Linksmosios-kapines-Rumunijoje/136, jei nepasakojate apie jas daugiau, nes mintinai apie visas šalis rašytas įdomybes juk neprisiminsi...
Tarp kitko, kažkada važiavau į Graikiją per Rumuniją, tai vaizdai matyti per langą labai sudomino, bet taip pat pasirodė ir labai nesaugi šalis. Tai kas vyko pasienyje - atsimenu kaip siaubo filmą. Tačiau, laikai keičiasi ir perskaičius jau kelintą pasakojimą apie šią šalį atsiranda noras ją aplankyti.

Ačiū už pastabas. Rumunijoje mūsų neapvogė, neapgavo ir kitaip neskriaudė. Man ši šalis pasirodė pakankamai saugi, o žmonės labai mieli. Nereikia jos bijoti:) Čigonų, beje, matėm tik prie sienos. Daugiau niekur su jais nesusidūrėm.

Nerealūs "be gps'iniai" keliauninkai! Smagu, kad pagaliau įgyvendinot svajonę ir aplankėt taip trokštamą šalį. Kur toliau? :D

Šitas linosos sakinys man labai suprantamas: " Tai kas vyko pasienyje - atsimenu kaip siaubo filmą."
Mes Rumunijos pasienį irgi atsimanam kaip siaubo filmą.
Reketininkų neišvengėm nei įvažiuojant į šalį, nei iš jos išvykstant.

Tai, kad mus reketavo ir prašinėjo bet ko, net mineralinio vandens, tai dar nieko, nes mes pasienio su Lenkija užgrūdinti , buvom visko matę, bet kai ,, nesupratingą" vokietį, matant jo šeimai , ištraukė už pakarpos ir vos ne kaip nusikaltėlį nusitempė pas save, o tas vis klausė -kas ne taip?, ką aš turiu daryti?, - tai pašiurpom visi...Mūsų autobuso vairuotojas jau žinojo kiek reikia ,,duoti", o iš kur vokiečiui žinoti, kad turi mokėti už nieką? Panašūs vaizdeliai buvo ir Bulgarijos pasienyje...

Na, nežinau, man atrodo, mes skirtingas šalis aplankėm... Niekas nereketavo, pinigų nereikalvo, o prie sienos ir vokiečių, ir italų, ir lenkų sutikom... Gal dar kokia Rumunija Europoj yra???

Tai čia beveik prieš 10 metų taip buvo :)

Reikia, atsiminti, kad šitose šalyse situacija keičiasi ne tai, kad greitai, - bet žaibiškai. Todėl visai nenuostabu, kad įspūdžiai apsilankiusių joje prieš 3-5 ir t.t. metus ir šiemet, drastiškai skiriasi. Jau nekalbant prieš 10 metų :)

Dar labai priklauso nuo individualaus pasieniečio ir pačių keliautojų elgesio. Pavyzdžiui bulgarus aš prisimenu, kaip vienus maloniausių, net ir prieš 8 metus. Kažkaip sugebėjom bendrą kalbą su pasieneičiu greitai užmegzti, kai pagyrėme jų šalį joje dar nė nebuvę, tai nei kažką tikrino, nei kyšių reikalavo. Net nespėjau bagažinės atidaryti, kai per rekordiškai trumpą laiką mus praleido. Lygiai taip pat sklandžiai kaskart kirsdavau Čekijos pasienį, kol dar buvom ne Šengeno zonoj, nors daugelis tuo metu nuo čekų pasieniečių kraupo. Man visada atrodydavo, kad tie žmonės kažkokių nesąmonių prisigalvoja. Jau net nekalbu apie anglus ar lenkus su kuriais iš vis nemalonumų neturėjusi, nors ir su sudužusiu žibintu pravažiavusi, už ką dažniausiai be ilgų dikusijų jau siunčia atgal. Nežinau, pasieniuose man iki šiol sekasi. Gal todėl, kad šiose vietose niekada nevengiu žiupsnelio padlaižiškumo :)

Gan ryškius išgyvenimus su nemaloniais baimės priepuoliais patyrėme tik Albanijoje. Bet tik todėl, kad dar nedaug laiko buvo prabėgę po konflikto, albanai buvo atsilikę ir nekontroliuojami - tai ir mes jų bijojome, ir jie mūsų. Visa ta baimė tiesiog apsigyveno mūsų galvose ir nebepaleido visą kelionės po šalį metu. Tuomet mums viskas atrodė ne taip, kaip įprasta, manau, todėl situacija taip įsiaudrino. Ir Albanijos pasienis iki šiol yra vienintelis, kuriame buvome "nureketuoti", bet pusiau oficialiai: susimokėjome už vizą (apie kurią net URM nieko negalėjo pasakyti) ir dokumentų tvarkymą. Tuo metu mes su malonumu jau tais keliais eurais atsikratėme, kad tik galėtumėme judėti toliau, nors pats pasienietis akivaizdžiai irgi į kelnes buvo prikrovęs ir rankos pas jį drebėjo turbūt ne be priežąsties.

O apie rumunijos čigonus iš senesnių pasakojimų susidariau labai panašų įspūdį, kaip apie albanų banditus. Bet manau, kad dabar tiek Rumunijoje, tiek Albanijoje - viskas yra susitvarkę ir belikę tik nebepagrįsti siaubo mitai iš praeities. Labai norėčiau vėl savo kelionėse užkabinti abi šias šalis + Bosniją.

Su Albanijos ir Bosnijos pasieniais šiuo metu viskas gerai. Aplankėme šias abi šalis šiemet, dokumentus atidavėme pro auto langą, kuriuos netrukus ir grąžino "suštampavę". Na, tik ant Albanijos sienos teko gal 20-30 min. palaukti eilutėje

Pasakojimas puikus, priminė šią nuostabią šalį, kurioje lankėmės prieš trejetą metų. Jokio reketo, tik teigiamos emocijos ir įspūdžiai liko iš keliones.

Rumuniją, į kurią ruošėmės nuo 2008 m. ir į kurią dėl mano skaitytų gąsdinančių komentarų internete nedrįsome važiuoti, pirmą kartą aplankėme 2010 rugpjūtį. Ir jau pirmą dieną stebėjomės - gal tikrai yra Europoje kažkokia kita Rumunija, ta, apie kurią skaičiau? Nežinau, gal labai jau gerai kelius pasirinkome (beje, GPS'u buvau pati su žemėlapiu rankose) - nei kažkokių duobėtų, nepravažiuojamų kelių, nei puolančių ir auto langus grąsinančių išdaužyti čigonų, mums neteko pamatyti. Svaigau nuo šalies grožio, skanaus maisto, malonių žmonių. Mūsų tikslas buvo pailsėti Bulgarijoje prie J. jūros, tai pervažiavome Rumuniją nuo Oradea iki Constantos. Nakvojom ir palapinėje kampinge, važiavom ir Transfagarasano keliu. Likome sužavėti ta šalimi, todėl 2011 vasarą vėl joje buvome ir esu įsitikinusi, kad dar būsime.

va va, mes irgi sukam mintį dar kartą sugrįžti į Rumuniją, nes neaplankėm nei Transfagarasano, nei Konstatntos...