Suprantu Tave, Aušra. Kai mane kovo 1 d išleido iš pilko Briuselio komandiruotei į Kiprą, kur jau tada buvo vasara, pamačius ir užuodus šviežią žolę beveik kilo mintis jos parupšnoti :-)
Bet užtai kaip buvo baisu vizitui pasibaigus sėsti į lėktuvą ir vėl grįžti į pilkumą....
Pagaliau pasakojimą įveikiau ir nuo to man tik dar graudžiau :) O šiaip, išvyka labai faina. Net atsiminiau savo vieną panašų sekmadieninį paslampinėjimą kitame Slovėnijos mieste - Maribore. Visai apie jį buvau pamiršusi, o skaitydama tavo pasakojimą - staiga atsiminiau :)))
O dėl Neries krantinės Vilniuje, tai manau be problemų ten galima būtų turėti kažką panašaus, jei tik šiokios tokios gyvasties ir veiksmo įnešus, jaukių kavinukių atšilus orams pastačius, aptvarkius. Tik nereikia jokių surūdijusių vamzdžių ir apšiurusių budų. Geras pavyzdys: prieš porą ar trejetą metų Nemuno pakrantėje Kaune atsiradęs taip vadinamas "Kauno amfiteatras". Seniau ten būdavo ne ką linksmiau nei Neries krantinėje Vilniuje. O dabar ogogo kaip atsigavusi vieta. Man ten labai patinka ir jei tik apsilankau vasarą Kaune, tai būtinai ten nueinu. Labai jauki ir šilta atmosfera.
Stovėjau ir aš su drauge gal prieš 10 metelių prie kažkurio iš tiltų, nes papietavus su vynu kažkurioje iš restoranų, padavėjas pavaišino mus kažkokiu nacionaliniu gėrimu. Kai pakilome nuo stalo, supratome, kad jis buvo visai ne silpnas, o po vyno, tai suveikė taip, kad kurį laiką teko parymoti ant tilto, besigrožint Liublijanos vaizdais :))
Lietuviai neverslūs. O jei ir atsiranda, koks apsukresnis, tai nori, kad akimirksniu viskas 200% atsipirktų. Jiems dar reikia iki tokių dalykų dabręsti. Realiai pas mus ir sezonas labai trumpas. Vienas mėnuo šilumos ant ribos, su dažnais lietumis, vienas mėnuo karščio, o po to šalta, kad net nosies nesinori laukan kišti :))) Tai, taip ir stovi liūdinti krantinė :)))))
Padejavau, o dabar varau skaityti pasakojimą :)