Marokas 2010 - Šiaurinė dalis

Gyvas pasakojimas. Daug įspūdžių. Man labai patiko. Tik gal truputį jautėsi, kad per daug užsibrėžėte keliaudami su vaiku ir nėščia moterimi. O taip tai labai įdomi kelionė.

Dėl derybų, tai nesikrimskite. Labai retas lietuvis mėgsta ir moka derėtis. Pietinėse šalyse, kiekvienam tautiečiui nemaloniausia kelionės patirtis - įkyrios derybos.

Nu bet sitaip apsizioplinti del benzino :) Bet visi nesusipratimai ivykstantys Maroke visada issirutulioja kaip linksmas nuotykis:)
Kazkokia nesamoniga trauka turi Marokas. Bent jau man. Galvoju apie 2011 metu kelione, bet galvoje sukasi tik Marokas.

nuotykis su benzinu tikrai, kad dar ilgai atsimins... ryškiausias kelionės akcentas... kaip ir tamsus urvas...:)

Rizikuoju būti nepopuliarus, bet niekaip negaliu suprasti, kokio velnio į tokias keliones reikia temptis mažus vaikus, jiems tai iš tos kelionės tik vienas didelis stresas.

Visiškai jokio streso. Ar vaikui stresas ar ne labiausiai priklauso nuo tėvų požiūrio ir elgesio. Jei patys tėvai stresuoja, tai ir vaikui blogai tada. Svarbiausia nusiteikimas..:) Taip ir atrodo kad tam vaikui nieko galvoje nelieka, bet kai žiūri nuotraukas tai žmogus jau ir kalną ir palmę, bezdžionę ar jūrą įvardina....

Manau būtų kur kas didesnis stresas, tiek vaikui tiek ir tėvams, jei tokio amžiaus vaiką paliktumei seneliams ar dar kam keliom savaitėm. Vienintelis minusas tai kiek išaugusi kelionės kaina ir mažesnis paslankumas.

Na, paskaičius pasakojimą neatrodo, kad viskas klojosi kaip sviestu patepta, buvo ir didesnių ir mažesnių nesusipratimų ar nelabai kokių nutikimų (kelionė visgi, ir be šito niekaip ir niekada nebūna), todėl ir tėveliui streso, manau, užteko, jau nekalbant apie besilaukiančią mamytę. Bet, žinoma, čia požiūrio reikalas.

Kitas dalykas, pabandykit pagalvoti, nuo kokio amžiaus save atsimenat ir, ką apie save atsimenat.

Apokai, tavo laimė, kad pasitaisei, kad vien nuo tėvų požiūrio priklauso, bo būtum nuo manęs tikrai strėlių gavęs :) Vieniems galbūt kelionės su vaikais kančia, kitiem džiaugsmas. Dar vaikas vaikui nelygus. Būna aktyvių, neatidžių, kaprizingų... Su tokiais gal ir patiems tėvams sunku ir bent per atostogas norisi nuo jų pailsėti.

Nesu linkusi teisti tų, kurie keliauja be vaikų - juk poilsio kartais visiems reikia. Galų gale, kartais norisi pabūt dviese. Bet kelionių be savo vaiko aš niekaip neįsivaizduoju, nors visko būna: ir padidinto pačių irzlumo, ir kvailų vaiko kaprizų. Na gal į tolimus ar ekstremalius žygius, kur norisi labai daug aprėpti, daug pamatyti ir daug ką patirti, vaiko aš tikrai neimčiau. Bet jei tai poilsinės-apžvalginės kelionės, tai mūsų šeimoje tai net nediskutuotina tema - vaikas važiuoja kartu. Visai nesvarbu, kad jis neatsimins nei vietovių, nei kai kurių įvykių ir teks didesnį nuovargį patirti... Svarbiausia visiems kartu gerai ir turiningai praleisti laiką. O kada tai padaryti, jei ne per atostogas? Be to keliaujant kartu, pamažu formuojasi kiekvieno vaiko pasaulėžiūra. Kuo daugiau jiems iki trejų metų sukišame, tuo daugiau jie visko į save sugeria. O nuo trejų metų iš vis savanaudiška neimti. Mano pirmi atsiminimai yra būtent iš tokio amžiaus ir būtent iš kelionės su tėvais bei jų draugais po Estiją. Pačios šalies gal neprisimenu, bet labai puikiai atsimenu po estiška pušimi iš šiaudų sukurtą per didelį laužą, nuo uodo įkandimo ištinusią akį, šuolį per upelį ir nakvynę palapinėj. Atsimenu netgi motociklistą, kuris pametė palapinę ir kuri net studentavimo laikais man neblogai pasitarnavo... Taip, kad aš už keliones su vaikais, nors ir atrodo, kad jiems nieko neišlieka. Iš tikrųjų o-go-go, kiek visko išlieka. Be to mažiukams svarbu būti su tėvais, o prie visko kito jie puikiai prisitaiko. O ir stresuoja kelionėse nebent tik tėvai, bet tikrai ne vaikai. Net ir Bezobrazas labiau stresavo dėl pamesto žaisliuko, nei pati mažylė. Žinau tas situacijas. Patys perėję. Vėliau, atsiminus jas net juokinga. O šiaip, mama šalia, tėtis šalia ir vaikas jau kelionėje laimingas.

Na, dėl strėlių, tai aš jų nebijau, pats pakankamai turiu, o ir prieš poilsines keliones su vaikais nieko neturiu, netgi priešingai, tik kažkodėl ši Bezobrazo kelionė man visiškai nepriminė poilsinės-apžvalginės, todėl ir išsakiau savo nuomonę, kuri visiškai niekam ne paslaptis, jau ne kartą diskutavom ta tema, berods. Be to, prie jūsų atostogų Sardinijoje "nesikabinėjau", kadangi supratau, tai kaip poilsį, o reikėjo "prisikabinti" - vaikas saulėj ir be kepurės - negerai :DDD

O iš kitos pusės, tai atrodo, kad visi žiemos miegu jau sumigo, net pasiginčyti nebėra su kuo.

Tai vat, bijodama burnojimų, kol kas nepaminėjau, kaip šios "poilsinės" kelionės pabaigoj vaikas Barselonos oro uoste miegojo :)))) Parodėm, kaip reik susisukt ant dviejų kėdžių ir saldžiai parpė nuo pirmos iki septynių :) O aš akių padoriai nesudėjau. Streso vėl daugiau tėvams :))))))))

Ir, net neminėjau, kad išsivežėm Gerdą į Sardiniją sergančią, su neįsigytų antibiotikų receptu kišenėje. Ir nieko. Po maudynių jau trečią dieną nei slogos, nei raudonos gerklės ir be vaistų neliko :))) Svarbiausia nepanikuoti ir paprasčiau į viską žvelgti :) Be to sirgimas prieš kelionę, man atrodo, kad mūsų šeimoj paveldimas. Bet kosminė temperatūra visada tarpiniam skrydy pasilieka :)

- - - - - - - - - -
O man Bezobrazo kelionė pasirodė visai poilsinė-apžvalginė. Nieko jie ypatingai sunkaus neveikė. Su mašina važinėjo, vietoves apžiūrinėjo. Gal tik rašymo stilius toks, kad atrodo, kad labai daug visko įvyko. Na ir vaikas, bei nėščia moteris truputėlį vyrą pašokdino :))) Toks kelionių su jais žavesys :) Bet nieko tokio. Kentėt galima :) Keliaut taip pat.

- - - - - - - - - - -

O kas nors čia buvo prabudę? Man atrodo, kad čia visi amžinu poliariniu žiemos miegu miega :))) Nebazarna xebra visai :)))))))))))))))))) Tik iš pasakojimų matosi, kad visi dar retkarčiais keliauja ir dar sveiki gyvi :)

Aš tai su vaikais keliauti pradėjau kai jiems buvo 10-14 metų, bet tik todėl, kad visada turėjau kur palikti. Pas mylimą ir mylinčią močiutę sode prie karjerų vasarą jiems ne tik kad jokio streso negalėjo būti, jie labai laukdavo šitų ,,atostogų". O jeigu reiktų rinktis ar nekeliauti visai ir palaukti kol pagimdysi, po to vaikus užauginsi ir t.t., ar keliaut nėščiai ir su mažu vaiku, tai rinkčiausi antrą variantą.
O nakvynės oro uoste ir ligos prieš pat kelionę mums taip pat puikiai pažįstama...

--------
Gal tik rašymo stilius toks, kad atrodo, kad labai daug visko įvyko
----
Mat kaip..:)
O aš berašydamas galvojau, kaip čia beveik nieko ir neparašiau..:)) Iš esmės taip ir buvo, nieko įpatingo neveikėm, tiesiog pakeitėm aplinką, žvalgėmės ir tiek.
Na pasikartosiu dar kartą, viskas priklauso nuo požiūrio. Yra žmonių kuriem ir į Palangą ar į sodą nuvažiuoti su vaiku jau stresas didžiausias...:))
O poilsį visi savaip įsivaizduoja kaip žinia..:)

O skrydžiai su RyanAir'u? Jei ne paslaptis, už kiek pavyksta susišaudyt bilietus (su viskuom)?

Na, be nuotykių Maroke neįmanoma :)
Aš irgi padariau išvadą, kad Marokas ta šalis, į kurią reikia vežtis ir vaikus.

Ar praleidau, ar nebuvo parašyta kiek laiko ten buvote?

Viskas truko dvi savaites.
Tiksliai nepamenu, bet atrodo bilietam visiem trim, su papildomu 30kg bagažo išleidom 1800lt tą kartą. Bet tai čia kaip pasiseks...