Karpatai. 1987 metų žygio dienoraštis
1987.07.08
Vakare, palikęs vaikams 40 rub. aštuonioms dienoms prasimaitinti, išvykau į Karpatus. Kauno ekspresas per 1,5 val. nuskraidino iki Kryžkalnio, kur palaukiau broliuko. Remigijus valdišku viliuku parsivežė mane Kelmėn.
1987.07.09
Remigijaus vairuotojas viliuku nugabeno mudu Vilniun, aerouostan. Pakeliui pirkom du kepalus skaniosios vilniškės duonos.
Nuskridom Lvovan laimingai, pavakary buvom Lvovo geležinkelio stoty. Oro temperatūra – plius 27 laipsniai. Žmonių, kaip ir tikėjomės, daug. Patogių traukinių iki Vorochtos nebebuvo. Truputį po 19 val. išvažiavome Černovcų traukiniu iki Ivano-Frankovskio. Vagone užkandome Lvovo stoty pirktų pomidorų (3.5 rub kg) su Remigijaus rūkyta mėsa.
Po poros valandų buvome Ivano-Frankovske. Iš čia traukinys į Vorochtą po pirmos val. nakties. Tai dar pavaikščiojome po miestą, kuris mums patiko. Stoty gėriau skanių aviečių sulčių (30 kap. stiklinė) su aguonų bandele.
1987.07.10
Vos nepavėlavom į traukinį, nes jis sustojo tolokai nuo stoties pastato. Teko su sunkiom kuprinėm bėgti puskilometrio krosą.
Traukinukas buvo kaip ir tuščias, mūsų vagone važiavo gal 5 žmonės.
Dar tamsoje išlipom Vorochtos geležinkelio stotyje. Laukėm, kol prašvis. Suolai čia labai nepatogūs, nėra kaip išsitiesti.
Pagaliau apie 7 val. išžygiavome. Pakeliui persirengėme. Pradėjo lynoti. Susistabdėm autobusiuką su turistais. Juo nuvažiavom iki pat Černogoros prieglaudos.
Patraukėm keliu link Goverlos viršūnės, bet greitai buvom sustabdyti. Pareikalauta leidimų, nes čia eiguva – draustinis. Leidimai išrašomi Jaremčioje. Mums pasiūlė, palikus kuprines, prisidėti prie turistų grupės, einančios į Goverlą.
Tas variantas mums nepatiko, grįžom kiek atgal ir nusukom į mišką. Pruto upės pakrantėje išsivirėme aviečių arbatos ir papusryčiavom (buvo jau vidurdienis).
Sumanėm perbristi Prutą ir apeiti kontrolinį punktą. Tačiau ėmė smarkiai lyti. Skubiai pasistatėm palapinę, kur numigom keletą valandų, kol baigėsi liūtis. Prutas patvino, keltis per jį tapo pavojinga. Pasilikom ten pat nakčiai.
1987.07.11
Auštant patyliukais paupės takeliais prasmukome pro postą.
Prasidėjo įprasti kalnų vaizdai, Remigijus juos vis fotografavo. Apie pietus priėjom kryžkelę, pasukom į kairę – pagal žemėlapį toje pusėje turėjom pasiekti krioklius.
Tačiau krioklių neradome. Baigėsi miškai. Atsivėrė kelios kalnų viršūnės, kuri iš jų –Goverla, nebuvo aišku, tad grįžom iki anos kryžkelės, iš kur jau tiesiai į Goverlą vedė markiruotė.
Miške valgėm šaltus pietus, laužo kurti nedrįsom, juk keliavom nelegaliai. Skiedėm kondensuotą pieną šaltu vandeniu – gavom šlykštaus skonio gėrimą, nemalonu prisiminti.
Pradėjom Goverlos šturmą . 1400 m aukštyje pasiekėme poloniną (pievas), 1850 m – mažąją Goverlą, 2061 m – pačią Goverlą.
Viršūnėje buvome jau apie 17 val., pūtė smarkus vėjas. Ilgai nelaukę, leidomės žemyn kita kalno puse.
Iš nuovargio tirtėjo kojos, kol pasiekėm mišką. Čia tikėjomės pailsėti, pakeliui jau buvom prirsirinkę čiobrelių arbatai. Tačiau negalėjome rasti jokio vandens šaltinio. Pervargom. Kiek atgaivino tik kiškio kopūstai. 
Pagaliau gal 9 valandą vakaro nusileidom prie mažyčio upeliuko, kur iš paskutinių jėgų pasistatėm palapinę, susikūrėm lauželį ir, išgėrę po keletą puodukų arbatos (valgyti nebenorėjom), kritom miegoti.
1987.07.12
Rytą gan greitai pasiekėm Goverlos prieglaudą, nuo kur keliu patraukėme link Lazeščinos.
Kadangi kaimai čia dideli, tai Lazeščiną priėjom netikėtai greitai, tačiau kol ją perėjom, atėjo ir pavakarys. 
Kaimo parduotuvėje išgėrėm keletą vynuogių sulčių stiklainių – tokių skanių dar nebuvau ragavęs. Gatvėse daug žmonių – Petrinės.
Už kaimo kopėm keliu į Jablonicos perėją (931 m). Jau bemaž viršuje prie vos pastebimo šaltinėlio apsinakvojome.
1987.07.13
Nuo Jablonicos perėjos pasukome link Vorochtos. Leidomės žemyn, grožėdamiesi plačiais vaizdais.
Apie pietus pasiekėme mišką ir, nujausdami nebetoli esant kelionės tikslą, apsistojom. Čia radom šiek tiek žemuogių ir mėlynių.
1987.07.14
Dar priešpiet buvom Vorochtoje. Pirmiausia apsiskutom vietos “perukarnioj”, paskui pavalgėm restorane “Tramplin”, kurio pavadinimas mums pasirodė juokingu.
Autobusu iškeliavome į Ivano-Frankovską, kurį pasiekėm apie 19 val.
Čia pabindzinėjom po vietinį brodvėjų, turgų ir kt. Ketinom važiuoti naktiniu traukiniu į Lvovą, tačiau paskui stoties poilsio dalyje gavom dvivietį kambarį, tad likom nakvoti.
1987.07.15
Atvykom į Lvovą, kur iki pavakarių vaikščiojom po miestą. Nupirkau lauktuvių indiškos ir kitokios arbatos, kazinako iš arachiso riešutų, šerbeto su razinom.
1987.07.16
Pasiekėm Šiaulius. Remigijus grįžo į Kelmę, o aš ekspresu atvažiavau į Palangą, iš kur nesunkiai pasiekiau namus. Čia visi gyvi ir sveiki.
Vakare, palikęs vaikams 40 rub. aštuonioms dienoms prasimaitinti, išvykau į Karpatus. Kauno ekspresas per 1,5 val. nuskraidino iki Kryžkalnio, kur palaukiau broliuko. Remigijus valdišku viliuku parsivežė mane Kelmėn.
1987.07.09
Remigijaus vairuotojas viliuku nugabeno mudu Vilniun, aerouostan. Pakeliui pirkom du kepalus skaniosios vilniškės duonos.
Nuskridom Lvovan laimingai, pavakary buvom Lvovo geležinkelio stoty. Oro temperatūra – plius 27 laipsniai. Žmonių, kaip ir tikėjomės, daug. Patogių traukinių iki Vorochtos nebebuvo. Truputį po 19 val. išvažiavome Černovcų traukiniu iki Ivano-Frankovskio. Vagone užkandome Lvovo stoty pirktų pomidorų (3.5 rub kg) su Remigijaus rūkyta mėsa.
Po poros valandų buvome Ivano-Frankovske. Iš čia traukinys į Vorochtą po pirmos val. nakties. Tai dar pavaikščiojome po miestą, kuris mums patiko. Stoty gėriau skanių aviečių sulčių (30 kap. stiklinė) su aguonų bandele.
1987.07.10
Vos nepavėlavom į traukinį, nes jis sustojo tolokai nuo stoties pastato. Teko su sunkiom kuprinėm bėgti puskilometrio krosą.
Traukinukas buvo kaip ir tuščias, mūsų vagone važiavo gal 5 žmonės.
Dar tamsoje išlipom Vorochtos geležinkelio stotyje. Laukėm, kol prašvis. Suolai čia labai nepatogūs, nėra kaip išsitiesti.
Pagaliau apie 7 val. išžygiavome. Pakeliui persirengėme. Pradėjo lynoti. Susistabdėm autobusiuką su turistais. Juo nuvažiavom iki pat Černogoros prieglaudos.
Patraukėm keliu link Goverlos viršūnės, bet greitai buvom sustabdyti. Pareikalauta leidimų, nes čia eiguva – draustinis. Leidimai išrašomi Jaremčioje. Mums pasiūlė, palikus kuprines, prisidėti prie turistų grupės, einančios į Goverlą.
Tas variantas mums nepatiko, grįžom kiek atgal ir nusukom į mišką. Pruto upės pakrantėje išsivirėme aviečių arbatos ir papusryčiavom (buvo jau vidurdienis).
Sumanėm perbristi Prutą ir apeiti kontrolinį punktą. Tačiau ėmė smarkiai lyti. Skubiai pasistatėm palapinę, kur numigom keletą valandų, kol baigėsi liūtis. Prutas patvino, keltis per jį tapo pavojinga. Pasilikom ten pat nakčiai.
1987.07.11
Auštant patyliukais paupės takeliais prasmukome pro postą.
Prasidėjo įprasti kalnų vaizdai, Remigijus juos vis fotografavo. Apie pietus priėjom kryžkelę, pasukom į kairę – pagal žemėlapį toje pusėje turėjom pasiekti krioklius.
Pradėjom Goverlos šturmą . 1400 m aukštyje pasiekėme poloniną (pievas), 1850 m – mažąją Goverlą, 2061 m – pačią Goverlą.
Viršūnėje buvome jau apie 17 val., pūtė smarkus vėjas. Ilgai nelaukę, leidomės žemyn kita kalno puse.
1987.07.12
Rytą gan greitai pasiekėm Goverlos prieglaudą, nuo kur keliu patraukėme link Lazeščinos.
Už kaimo kopėm keliu į Jablonicos perėją (931 m). Jau bemaž viršuje prie vos pastebimo šaltinėlio apsinakvojome.
1987.07.13
Nuo Jablonicos perėjos pasukome link Vorochtos. Leidomės žemyn, grožėdamiesi plačiais vaizdais.
1987.07.14
Dar priešpiet buvom Vorochtoje. Pirmiausia apsiskutom vietos “perukarnioj”, paskui pavalgėm restorane “Tramplin”, kurio pavadinimas mums pasirodė juokingu.
Autobusu iškeliavome į Ivano-Frankovską, kurį pasiekėm apie 19 val.
Čia pabindzinėjom po vietinį brodvėjų, turgų ir kt. Ketinom važiuoti naktiniu traukiniu į Lvovą, tačiau paskui stoties poilsio dalyje gavom dvivietį kambarį, tad likom nakvoti.
1987.07.15
Atvykom į Lvovą, kur iki pavakarių vaikščiojom po miestą. Nupirkau lauktuvių indiškos ir kitokios arbatos, kazinako iš arachiso riešutų, šerbeto su razinom.
1987.07.16
Pasiekėm Šiaulius. Remigijus grįžo į Kelmę, o aš ekspresu atvažiavau į Palangą, iš kur nesunkiai pasiekiau namus. Čia visi gyvi ir sveiki.
