Kelionės pasakojimai nuotraukos

Po Kėdainių senamiestį

  • patalpinta: 2010-12-27
  • Lietuva (Kėdainiai)
Komentarai (0) Spausdinti

Kėdainiai – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą apie šią vietovę užsiminta 1372 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Šiandien Kėdainių senamiestis užima 87 ha.

Lankytinos vietos Kėdainių senamiestyje:

Rinkos aikštė, Rotušė. Viena seniausių, išsaugojusių XVII a. laikų išplanavimą – Didžiosios rinkos aikštė.

Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI – XVII a. pastatai.

Šv. Jurgio bažnyčia. Kitapus Nevėžio upės, kairiajame krante, ant kalvos iškilusi gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia – seniausias mūrinis pastatas Kėdainiuose, pastatytas XV a. viduryje.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Evangelikų reformatų bažnyčioje. Didžiausias senamiesčio pastatas - XVII a. evangelikų reformatų bažnyčia, kurios rūsyje įrengtas didikų Radvilų mauzoliejus. Kriptoje, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose, ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603), Jonušas Radvila (1612-1655) ir jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio

Senoji rinka. Sinagogų kompleksas. Kol nebuvo tilto per Nevėžį, pavasarį ir rudenį, pakilus vandens lygiui, ne visada galima buvo pervažiuoti per brastą, todėl žmonės, atvažiavę į turgų, sustodavo dešinėje upės pusėje ir čia parduodavo savo produktus. Taip XVI a. atsirado aikštė, kuriai kaip seniausiai miesto turgavietei, prigijo Senosios rinkos vardas. Ji garsėjo čia vykusiais arklių turgumis. Vertas dėmesio XVII – XIX a. dviejų sinagogų kompleksas, išlikęs Senojoje rinkoje. Jį sudaro XVII a. pabaigą menanti halinė vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta) - viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Joje studijavo žymus žydų mąstytojas Vilniaus Gaonas Elijahu. Kitoje – Mažojoje – įsikūręs Daugiakultūris centras, kuriame vyksta parodos, klasikinės muzikos koncertai, konferencijos, seminarai. Užėję į sinagogą, pamatysite autentišką vidaus išplanavimą, „bobinčių“.

Didžioji gatvė – ilgiausia senamiesčio gatvė Kėdainiuose, anksčiau vadinta Pilies gatve. Šiuo metu gatvė yra visa atrestauruota. Didžioji gatvė vilioja turistus ne tik architektūros paminklų, bet ir paslaugų gausa.

Krašto muziejus - įsikūręs buvusiose XVIII a. karmelitų vienuolyno patalpose. Svarbiausieji muziejaus eksponatai: XVII a. dokumentai, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) įkapinis drabužis, XVII a. drabužių detalės iš Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų, medžioklės kambario baldai iš Apytalaukio dvaro, gotikinė XV a. Šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai - lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrai.

Šv. Juozapo bažnyčia. Šalia Krašto muziejaus stovi XVIII a. medinė Šv. Juozapo bažnyčia. Šią liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti vienuoliai karmelitai. Net 60 metų vietos gyventojai, reformatai, priešinosi karmelitams, todėl bažnyčia baigta statyti tik 1766 m.

Šviesioji gimnazija. Šviesiosios gimnazijos istorija prasidėjo 1625 m., kai miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. 1940 m., uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje. Pagausėjus moksleiviui būriui, 1631 m. Kristupas Radvila nupirko mūrinį namą Didžiosios Pilies gatvėje ir 1647 m. į naujuosius rūmus, vadintus Gymnasium Illustre, buvo perkelti gimnazistai. Mokykloje mokėsi įvairių tautų vaikai, būsimi kalvinų kunigai ir Vakarų Europos universitetų auklėtiniai. Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai, o mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus. Manoma, kad 1625 – 1655 m. gimnazijos rūsyje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Joje 1653 m. išspausdintas vienas svarbiausių reformatų leidinių lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos“. Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę ir autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai.

Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus. Muziejuje eksponuojamos 84 ąžuolinės skulptūros. Viena įspūdingiausių – šachmatų lenta: kai kurių jos ąžuolinių figūrų aukštis siekia net 1m 17 cm.

Kristaus Atsimainymo cerkvė. Miesto centrą puošia XIX a. pab. bizantinio stiliaus Kristaus Atsimainymo cerkvė. Viduje išlikusi XX a. pr. tapyba, yra kelios vertingos ikonos.

J. Monkutės – Marks muziejus – galerija. Janina Monkutė – Marks yra Lietuvos išeivės menininkė, nuo 1953 m. gyvenanti ir kurianti Čikagoje. Autorės vardo muziejuje – galerijoje eksponuojami menininkės tapybos, tekstilės ir grafikos darbai. Rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų personalinės bei grupinės parodos.

Evangelikų liuteronų bažnyčia. Ramybės skvere ant kalvelės stovi XVII a. evangelikų liuteronų bažnyčia, unikali dėl išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Šalia bažnyčios buvusiose evangelikų liuteronų kapinėse palaidoti įžymūs XVII a. Kėdainių gyventojai. Čia galima rasti Adomo Freitago (1608-1650), karo inžinieriaus, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro, asmeninio Jonušo Radvilos gydytojo, Jono Fišerio – vaistininko ir pašto viršininko, miesto gydytojo ir Kėdainių bažnyčios seniūno – Fridricho Kaneinio (1663 – 1710) memorialines lentas. Prie bažnyčios yra išlikusios ir trys XVII a. koplytėlės.

Pastaba: keliaujant automobiliu arba dviračiu maršrutą galima pratęsti aplankant:

Minaretą (miesto parkas). Kėdainių miesto parko pakraštyje yra originalus statinys – minaretas. Jį apie 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas. Minaretas buvo pastatytas kaip parko dekoracija ir sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas.


Informacijos šaltinis:
Kėdainių turizmo informacijos centras
Didžioji g. 1, LT-57248 Kėdainiai
Tel./faks. (8-347) 60363
E. paštas: turizmas@kedainiai.lt
Svetainė: www.visitkedainiai.lt

Jūsų komentaras: