Didžiąją trasos dalį sudaro asfaltuota tako danga, vedanti mišku nuo Birštono link kelio Prienai-Vilnius. Likusi dalis - miško žvyrkelis.
Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje plyti Žvėrinčiaus (arba Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles.
Šiame miške, dar 1968 metais vieno girininko iniciatyva buvo pradėtas kurti Žvėrinčiaus takas. Savo prižiūrimame miške jis įžvelgė įdomius medžių siluetus, panašius į įvairius žvėris. Juos šiek tiek pakoregavo, stilizavo ir taip gimė įvairių gyvūnų figūros, prie kurių dar įkomponuodavo po suolelį, stoginę ar kažką panašaus į sportinį įrenginį. Taip Žvėriinčiaus take atsirado Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis, Šerno migis, Briedžių pavėsinė, Stumbro stalas, Vilkų irštva ir t.t.
Netrukus šį taką ypatingai pamėgo poilsiaujantys žmonės. Ėmė dažniau lankytis ir dviratininkai. Todėl 1999 metais buvęs tik sveikatingumo taku, tapo dviračių-pėsčiųjų taku.
Žvėrinčiaus miške galima smagiai leisti laiką visą dieną: sportuoti, iškylauti, o tam tikro sezono metu ir miško gėrybių krepšelius prisirinkti. Čia gausu poilsio ir sporto aikštelių su pramoginiais įrenginiais ir medžio skulptūromis, keliautojų patogumui yra įrengtos poilsiavietės su pavėsinėmis ir laužavietėmis.
Ko take iš ties pasigedome, tai informacinių stendų su aprašymais apie įdomiausius objektus take. Jei prieš kelionę jais būtumėme nepasidomėje - tai važiuodami taku būtumėme jų net neradę, o jei suradę, tai nieko nežinotumėme apie juos. Taip pat trūksta kryptį nurodančių rodyklių. Žemėlapyje akivaizdžiai pažymėta, kad viena trasos dalis yra žiedinė. Tačiau, po ilgų paieškų, taip ir neradus tinkamo kelio - teko grįžti tuo pačiu - kuriuo atvažiavome.
Bene garsiausia Žvėrinčiaus miško įžimybė yra šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas. Visai neseniai jis buvo vienas iš didžiausių Žvėrinčiaus miško turistų traukos objektų. Pasak legendos, po jo šakomis medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. Dėl to šis ąžuolas dažnai dar vadinamas Vytauto ąžuolu.
Tačiau 2005 m. uragano „Ervinas“ metu 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio senolis atgulė ant miško samanų poilsiui ir ilsisi ten iki šių dienų. Jį rasite šiek tiek išsukę į šoną iš Žvėrinčiaus tako. Tai kone vienintelis objektas trasoje, į kurį nurodo medinė rodyklė. Tačiau ji pastatyta labai netiksliai ir klaidinančiai. Todėl įsidėmėkite, kad norėdami aplankyti ąžuolą pasukti turite ne į pirmą keliuką po dešine (važiuojant nuo Birštono), o į antrą, y.y. esantį dešiniausiai.
Greta nuvirtusio Žvėrinčiaus ąžuolo taip pat galite pamatyti neįprastai atrodančios apykaklinės formos pušį. O taip pat Lietuvos atgimimo sąjudžio 20-mečiui pasodintų ąžuoliukų giraitę.
Dar vienas, tikrai įdomus Žvėrinčiaus trasos objektas - Velniabliūdžio gamtos takas, kuriuo keliaudami galite susipažinti su miško ir pelkių bendrijomis, joms būdingiausiais augalais ir gyvūnais. Velniabliūdis - tai vienintelė pelkė Prienų kilpose ir anksčiau joje buvo kasamos durpės purvo vonioms Birštono gydyklose.
Kad šią vietą surasti, teko nemažai pavargti, nes, kaip jau supratoje, jokių nuorodų į ją nėra. Galima nors 10 žemėlapių su nurodytu taku turėti, bet be nuorodų, vargu ar pavyktų jį rasti. Todėl dėkojame vietiniams gyventojams, ypatingai vaikams, kurie, nors ir ne iš karto, bet nurodė, kur mes to tako turime ieškoti. Apie Velniabliūdžio pelkę, tikslią jos vietą ir kaip ją rasti, ieškokite aprašyme: Velniabliūdžio pažintinis gamtos takas
Žvėrinčiaus miške galima apžiūrėti ir laukinės gamtos karalystę, kurios link veda klampūs ir vingiuoti miško keliukai. Nemuno salose galite stebėti gyvenančius ir laikinai čia apsistojančius migruojančius paukščius: mažąsias ir upines žuvėdras, antis, kirus, tilvikus. Šiaurės rytinėje Žvėrinčiaus dalyje yra įrengta paukščių stebėjimo vieta.
Žvėrinčiaus miško takas tikrai gali būti įdomus ir patrauklus turistams. Jį tik reikia šiek tiek patobulinti, nurodyti kryptis link lankytinų objektų bei sustatyti informacinius stendus apie juos. Ir šiukšles aprinkti, nes nelabai patiko tokie vaizdai:
Taip pat, žadama, kad kitąmet bus įrengta 1,5 kilometro ilgio dviračių takas, kuris apjungs įvažiavimą į Birštono miestą su Škėvonių kaimu bei įsilies į Žvėrinčiaus miško trasą. Toks maršruto sužiedinimas skamba labai patraukliai, nes grįžti tuo pačiu taku dažnai būna nebeįdomu. Taip pat bus galimybė aplankyti dar vieną regiono įdomybę - Škėvonių atodangą ir šalia jos įrengtą pažintinį taką.
Aiškiausias aptiktas Žvėrinčiaus dviračių trasos žemėlapis:
Daugiau informacijos teiraukitės Birštono turizmo informacijos centre.
