Oficialūs šaltiniai teigia, kad Vilkynė – tai vienintelis per upę keliantis keltas Lietuvoje. Bet visi mes žinome, kad tai - ne visai tiesa. Dar pernai aprašėme apie iki šiol veikiantį Lietuvos technikos paminklą - Padalių keltą per Nerį, esantį šalia Kernavės. Ir nors, vienintelio upinio kelto titulą Vilkynė gal visai neužtarnautai pasisavino, tačiau - tai jokiais būdais nesumenkina šio kelto unikalumo. Bemaž, - tai yra vienintelis keltas per Nemuną, kursuojantis iš Vilkijos į kitoje Nemuno pusėje esantį Pavilkįjį.
Ši upeivių paslauga Vilkijoje, iš pramogos jau seniai peraugo į būtinybę. Jei šioje vietoje nebūtų Vilkynės kelto, norint patekti į kitą Nemuno pusę, tektų keliauti per Kauną, Jurbarką ar Prienus. O tai jau didelis lankstas. Tuo metu, kelionė Vilkynės keltu į bet kurį kitoje pusėje esantį tašką ne tik sutrumpėja kartais net 60 ar 80 kilometrų nei važiuojant aplink per Kaune ar Jurbarke esančius tiltus, bet ir užtrunka vos kelias minutes. Taigi, keliantis Vilkynės keltu vienu metu galima sutaupyti laiko, pinigų bei papramogauti.
Kaip ir Padalių keltas – Vilkynė nuo vieno kranto iki kito keliauja pagal trosą. Bet priešingai nei Padalių kelte, kuris yra srovės varomas lyninis keltas be motorų ar irklų, Vilkynės kelte tvirtas plieninis lynas tik prilaiko keltą, kad jo į šoną nenuneštų stipri Nemuno tėkmė, O pats keltas yra varomas mažojo savo padėjėjo – nedidelio laivelio Vilkio, pritvirtinto prie Vilynės šono.
Privažiavus prie Vilkynės kelto vieną darbo dienos popietę, aplinkui buvo gan ramu. Kelte pūpsojo trys jau kelionei į kitą Nemuno pusę pasiruošę automobiliai, o kitoje - laukė dar pora.
Vilkynės keliamoji galia yra 40 tonų ir į ją telpa maždaug 7 ar 8 lengvieji automobiliai. Tačiau tokios apkrovos beveik niekada nebūna. Per dieną Vilkynė vidutiniškai perkelia po 15-20 automobilių. Nemažai keleivių yra žmonės, dirbantys kitoje upės pusėje arba pavieniai turistai ar vestuvininkai.
Oficialiai Vilkynė dirba nuo septynių valandų ryto iki pusės devynių vakaro, tačiau prie kelto sutiktas žvejys patikslino, kad labai prireikus, galima atvažiuoti prie kelto net vėlesniu laiku bei pasignalizuoti. Dažniausiai galima susitarti, kad perkeltų į kitą upės pusę net ir po devynių.
Mes apie Vilkynės keltą sužinojome visiškai atsitiktinai, kai Pagonijos parko instruktorius, tarp kitų įdomių Kauno rajono lankytinų vietų, parekomendavo būtinai aplankyti ir jį. Esame labai dėkingi jam už tai, nes priešingu atveju, patys šio stebuklo, kaip ir kitų Kauno rajone, niekaip nebūtumėme atradę. Jokių ženklų, kad keltas šioje vietoje egzistuoja – nėra. Jis net žemėlapyje nepažymėtas. Kauno turistinis informacinis centras informacijos apie jį mums nesuteikė, todėl jei ne paslaugūs Pagonijos darbuotojai – apie jį iki šiol nieko nežinotumėme.
“Vilkynė” Nemunu plaukioti pradėjo prieš šešerius metus, kai vietiniai gyventojai ėmė ieškoti galimybės paleisti keltą, kad greičiau pasiekti, kitą Nemuno krantą. Dabartinis Vilkynės keltas sukonstruotas iš nurašytų laivų ir buvusios plaukiojančios kranto platformos. Savo iniciatyva, pagal savo projektą, savo lėšomis jį pastatė dabartinis kelto savininkas R.Chadaravičius - visą gyvenimą atidavęs Nemuno laivininkystei ir dirbęs Kauno upių uoste.
Šalia kelto, Vilkijos pusėje šiuo metu yra statoma prieplauka. Tikimasi, kad tokiu būdu keltas susilauks daugiau dėmesio. O, kol kas, kelto investicijos vargu ar atsiperka. Už vieno automobilio perkėlimą tereikia mokėti 12 litų. Keleiviams bilietas tekainuoja 1-ną litą. Tikėkimės, kad Kaunas, kada nors pagaliau atsibus ir sudarys puikiausius turistinius maršrutus iš Kauno, kuriems galimybes atveria ši puiki, Vilkynės kelto teikiama, paslauga.
