Booking.com

Šv. Sofijos soboras

Virš triukšmingo Stambulo miesto iškilęs didžiulis Šv. Sofijos soboro kupolas, jau daugiau nei tūkstantį metų laikomas pačiu įspūdingiausiu Azijos horizonte. Šv. Sofijos soboras arba Hagia Sophia, arba dar kitaip vadinama - Šventosios Išminties bažnyčia, yra vienas didžiausių kupolu dengtų pastatų pasaulyje. Vien iš išorinio jo silueto galima spėti apie milžinišką soboro vidinę erdvę. Tai – viena iš didžiausių uždarų erdvių Pasaulyje.


Hagia Sophia buvo pastatyta vos per šešerius metus, tarp 532 ir 537 metų. Iš tikrųjų ji iškilo anksčiau čia stovėjusių dviejų šventovių vietoje. Pirmoji Didžioji Konstantinopolio bažnyčia 404 metais tapo pilietinių ir bažnytinių neramumų taikiniu ir buvo sudeginta, bet atstatyta ir 415 metais vėl atidaryta. Jos, kaip imperijos valdžios simbolio, statusas vėl sukėlė vaidus VI amžiuje, o 532 metų sausį bažnyčia vėl sudeginta.

Dabartinę didžiulę, kupolu dengtą šventovę prie Bosforo sąsiaurio pradėjo statyti Bizantijos imperatorius Justinianas. Pasak legendos, projektą Justinianui davė angelai. Iš tikrųjų jis pavedė bažnyčią suprojektuoti drąsiems ir ryžtingiems architektams Antemijui Traliečiui ir Izodoriui Miletiečiui, kurie aiškiai suprato, kad tai turi būti naujo stiliaus bažnyčia ankstyvosios krikščionybės pasaulyje. Projekto didingumas, sudėtingumas ir konstrukcinis išmoningumas iš tikrųjų įrodo nepaprastą šių architektų pasitikėjimą savo profesiniais gebėjimais. Jiems pavyko sukurti vieną iš įspūdingiausių šventovių Pasaulio istorijoje.


Kai Šv. Sofijos soboras buvo atidarytas 537 metų gruodžio 27 d., Bizantijos sostinė Konstantinopolis greitai kilo į savo, kaip Romos imperijos religijos, prekybos ir meno centro, zenitą. Tiek įprastinėms Bizantijos liturginėms apeigoms, tiek valstybiniams ceremonialams bei iškilmėms pritaikytas soboras, laikui bėgant tapo svarbiausia šventove visoje senovės Bizantijoje ir simbolizavo jos imperatorių valdžią bei turtus.

Architektai bažnyčią projektavo taip detaliai, kad marmurines grindis padalino į juostas („upes“). Visi virš maldininkų kylantys lubų skliautai ir sienos buvo padengti mozaikomis. VI amžiaus puošyba apsiribojo daugybe auksinių kryžių ir kitų dekoratyvinių elementų; tik nuo IX amžiaus, palaikant imperatoriui pamažu pradėti kurti portretiniai atvaizdai ant sienų. O įspūdingas didžiulis kupolas Bizantijos teologinėje egzegezėje pradėtas suprasti kaip dangaus simbolis. Besimeldžiantiems tikintiesiems atrodydavo, kad jis sklando ore. Jis buvo laikomas didžiausiu kupolu Pasaulyje, kurį tik po tūkstančio metų pranoko Šv. Petro bažnyčios kupolas Romoje.


Šv. Sofijos soboras buvo laikomas didžiausia šventove ankstyvosios krikščionybės pasaulyje ir svarbiausiu stačiatikių krikščionybės paminklu. Iki 1453 metų jis buvo Konstantinopolio patriarcho buveinė ir pagrindinė Bizantijos imperijos apeigų bažnyčia.

Nuo to laiko, Šv. Sofijos soboras ne kartą rekonstruotas. Po 869 ir 989 metais įvykusių žemės drebėjimų buvo perstatyti šiaurinis ir pietinis navos timpanai, pagrindinė vakarų arka, puskupolis ir apgriuvusios kupolo dalys. 1317 metais pristatyti šiaurinis ir rytinis kontraforsai ir t.t. Per 4-ąjį Kryžiaus žygį 1204 metais per, didžioji dalis bažnyčios aukso, marmuro bei mozaikų buvo pagrobta ir išvežta kaip karo laimikis. O 1453 metais Konstantinopolį užgrobusių turkų Osmanų kariuomenė per pačias mišias įsiveržė į šventovę ir tai buvo paskutinės mišios, laikytos šioje bažnyčioje. Šv. Sofijos soboras buvo paverstas mečete, prie jo pristatyti 4 minaretai bei kiti musulmoniški priedai. Taip dramatiškai krikščioniškasis pasaulis prarado didingiausią savo šventovę.


1934 m. šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Kemalas Ataturkas uždraudė Šv. Sofijos sobore islamo pamaldas ir paskelbė jį muziejumi. Nors pamaldos nuo tų laikų jame nebevyksta, tačiau čia tebetvyro sakralinė atmosfera, taigi elkitės viduje pagarbiai.

Nuo 1985 metų šventovę saugo UNESCO.

Adresas: Aya Sofya aikštė, Sultanahmet, Stambulas, Turkija
Darbo laikas: antradieniais-sekmadieniais nuo 9 iki 19 val. Žiemos sezonu darbo laikas sutrumpintas iki 17 val.
Bilieto kaina: 25 TL
Daugiau informacijos rasite: www.ayasofyamuzesi.gov.tr