Mes esame pora iš Lietuvos, keliaujanti lėtai, be skubėjimo, ieškanti ne tik lankytinų vietų, bet ir jausmo. Gruodis mums visada reiškia ramybę, žvakių šviesą, sniego girgždėjimą po kojomis ir laiką dviese. Būtent todėl šią žiemą nusprendėme penkioms dienoms pabėgti į Austriją, į nedidelį, bet pasakišką miestelį – St. Wolfgang prie Wolfgangsee ežero.
Į St. Wolfgang, Austriją atvykome ankstyvą gruodžio popietę. Kelias iš Zalcburgo buvo lyg iš atviruko: kalnai, sniegu padengti miškai ir tylūs kaimeliai. Vos įvažiavus į miestelį pajutome, kad čia laikas teka kitaip. Apsistojome nedideliame šeimos viešbutyje su balkonu į ežerą. Kai pirmą kartą atsidarėme langą, mus pasitiko varpų skambesys, lengvas rūkas virš vandens ir sniegas, tyliai krentantis ant medinių namų stogų.
Pirmąją dieną leidome tiesiog vaikščiodami po St. Wolfgang senamiestį. Rankomis susikibę klaidžiojome siauromis gatvelėmis, žiūrėjome į kalėdiškai papuoštas vitrinas, medinius namus su gėlių balkonais (net žiemą jie atrodė jaukiai). Sustojome mažoje kavinėje prie ežero, kur gėrėme karštą šokoladą su plakta grietinėle. Sėdėjome tyliai, stebėjome, kaip temsta, ir jautėme, kad šis miestas mus priėmė.
Antrąją dieną mūsų laukė garsusis Schafberg kalnas. Nors žiemą ne visada įmanoma pakilti iki viršūnės, mums pasisekė – funikulierius veikė. Kilimas buvo lėtas, o pro langus atsivėrė snieguoti slėniai ir užšalę takai. Viršuje stovėjome susiglaudę, vėjas buvo žvarbus, bet vaizdas atėmė žadą. Tai buvo viena tų akimirkų, kai nieko nereikia sakyti – pakanka būti kartu. Nusileidę atgal į St. Wolfgang, Austriją, vakarieniavome tradiciniame restorane: valgėme Wiener Schnitzel, dalijomės karštu vynu ir juokėmės prisimindami pirmas savo bendras keliones.
Trečiąją dieną skyrėme Wolfgangsee ežerui. Žiemą jis atrodo visai kitaip – tamsus, ramus, apgaubtas kalnų. Pasirinkome trumpą pasiplaukiojimą laivu, kuris jungia aplinkinius kaimelius. Ant denio buvo šalta, bet mes apsivyniojome šalikais, gėrėme karštą arbatą iš termoso ir fotografavome vienas kitą. Grįžę į St. Wolfgang, užsukome į vietinę kepyklėlę – cinamoniniai sausainiai ir obuolių štrudelis tapo mūsų kasdieniu ritualu.
Ketvirtoji diena buvo skirta Kalėdų dvasiai. Gruodį St. Wolfgang, Austrija garsėja savo advento turgeliais. Vakare, kai užsidegė šviesos, miestelis tapo tarsi gyvas paveikslas. Mediniai prekystaliai, rankų darbo žvakės, karšti kaštonai ir chorų giedamos kalėdinės giesmės. Nusipirkome mažą medinę eglutės dekoraciją – sugalvojome, kad ji taps mūsų šios kelionės simboliu. Vakarą užbaigėme pasivaikščiojimu palei ežerą, kur žibintų atspindžiai mirgėjo vandenyje.
Paskutinę dieną leidome lėtai. Ryte dar kartą išėjome pasivaikščioti, nusifotografavome prie Šv. Volfgango bažnyčios, nusipirkome vietinio sūrio lauktuvėms. Atsisėdę ant suoliuko prie ežero kalbėjomės apie tai, kaip gera kartais pabėgti nuo kasdienybės. St. Wolfgang, Austrija mums tapo ne tik kelionės tašku, bet ir vieta, kur dar labiau sustiprėjo mūsų ryšys.
Grįždami į Lietuvą žinojome – ši penkių dienų žiemos kelionė į St. Wolfgang liks mūsų atmintyje ilgam. Tai buvo ramybės, artumo ir tikros žiemos istorija, kurią dar ne kartą prisiminsime tamsiais gruodžio vakarais namuose.
biruta 
MyTravel