Kai Lietuvoje spalis dvelkia šalčiu ir lapai byra nuo medžių, mes su vyru nusprendėme, kad metas pabėgti į šilumą. Ilgai svarstę, pasirenkame Tailandą, o tiksliau – Krabi provinciją. Apie ją buvome girdėję iš draugų – vieta, kur kalnai kyla tiesiai iš jūros, o saulėlydžiai atrodo tarsi iš atviruko. Taip prasidėjo mūsų savaitės nuotykis, kuris virto viena gražiausių kelionių mūsų gyvenime.
Į Krabi atskridome vėlų vakarą, po ilgo, bet stebėtinai lengvo skrydžio iš Vilniaus su persėdimu Bankoke. Iš oro uosto mus pasitiko šiltas, drėgnas oras ir taksi vairuotojas, kuris vis šypsojosi ir kartojo „Sawadee kha“. Apsistojome Ao Nang rajone – nedideliame viešbutyje ant kalvos, iš kurio balkono atsivėrė vaizdas į Andamanų jūrą. Pirmą vakarą nieko neveikėme – tik sėdėjome terasoje, gurkšnojome kokosų vandenį ir klausėmės cikadų. Po Lietuvos rudens vėsos šis tropinis oras atrodė tarsi apkabinimas.
Pirmąją dieną pradėjome lėtai – su pusryčiais po palmėmis: šviežiai spaustos sultys, egzotiniai vaisiai ir tailandietiškas ryžių patiekalas su kiaušiniu. Po to nuėjome iki Ao Nang paplūdimio, kuris pasirodė esąs gyvas, bet ne per daug triukšmingas. Vanduo buvo šiltas kaip vonia, o aplink plaukiojo ilganosiai laivai – klasikinis Tailando simbolis. Įsigijome trumpą kelionę valtimi į Railay Beach, garsėjantį savo uolomis. Kai valtis sustojo ir mes išlipome į baltą smėlį, likome be žado – stačios kalkakmenio uolos kilo tiesiai iš jūros, o tarp jų augo palmės ir giedojo paukščiai. Pasivaikščiojome, maudėmės ir netgi pakilome į nedidelį apžvalgos tašką, iš kur atsivėrė Railay lagūna.
Antrąją dieną išsiruošėme į “Four Islands Tour” – vienos dienos kelionę aplink keturias salas: Phra Nang, Chicken Island, Tup Island ir Poda Island. Laive buvo dar keletas turistų, tačiau atmosfera buvo rami, o gidas nuolat juokavo. Plaukėme tarp salų, sustodavome nardyti, stebėjome koralus ir žuvis. Kai kurių spalvos atrodė tarsi netikros – ryškiai mėlynos, geltonos, oranžinės. Pietavome ant smėlio, valgėme ryžius su jūros gėrybėmis ir žiūrėjome, kaip vanduo kas valandą keičia spalvą. Vakare, grįždami į Ao Nang, abu sutarėme – tai buvo diena, kurią norėtume kartoti dar ir dar kartą.
Trečią dieną leidome sau daugiau poilsio. Išsinuomojome motorolerį – tai Tailande tiesiog būtina patirtis. Su šalmais ir šypsenomis veiduose važiavome iki Tiger Cave Temple (Wat Tham Sua). Norint pasiekti viršų, reikia įveikti 1260 laiptelių, ir mes abu nusprendėme tai padaryti. Kylant buvo karšta, tačiau kiekvienas žingsnis atrodė vertas pastangų. Viršuje atsivėrė panoraminis vaizdas į Krabi provinciją – kalnai, džiunglės, upės ir net tolumoje blizgantis jūros horizontas. Vėjas, Budos statula ir tylos jausmas viršuje buvo nepaprastai stiprūs – abu jautėmės tarsi palietę dangų.
Ketvirtą dieną leidomės į Hong Islands ekskursiją. Šios salos mažiau turistinės, tad jautėmės tarsi atradę paslėptą rojų. Vanduo buvo žalsvai žydras, o lagūnoje maudėmės beveik vieni. Gidas parodė mums vietą, kur filme buvo filmuotas vienas iš „James Bond Island“ epizodų – pasijutome tarsi kino pasaulyje. Vakare grįžome į miestelį, sustojome prie pakrantės masažo palapinės ir išbandėme tradicinį tailandietišką masažą – iš pradžių šiek tiek skaudėjo, bet vėliau jutome, kad visos įtampos dingo.
Penktą dieną aplankėme Krabi miestą, kuris, nors ir mažesnis, pulsuoja vietiniu gyvenimu. Užsukome į naktinį turgų, ragavome mango sticky rice, kokosų ledus ir vištienos iešmelius. Girdėjome gyvą muziką, žiūrėjome, kaip vietiniai šoka, ir pasijutome tarsi šventėje. Vyras įsigijo rankų darbo medinę Budos statulėlę, o aš – šaliką su lotoso raštais.
Šeštąją dieną nusprendėme praleisti ramiai. Pasirinkome dieną viešbučio baseine, knygos skaitymą pavėsyje ir ilgesnį pasivaikščiojimą pajūriu. Vakare, kai saulė leidosi už kalnų, nusifotografavome – jūra buvo violetinė, dangus rausvas, o mes abu laikėmės už rankų.
Paskutinę, septintąją dieną, prieš išvykdami, dar kartą maudėmės Ao Nang paplūdimyje. Sunku buvo patikėti, kad prabėgo savaitė. Jautėmės tarsi būtume praleidę mėnesį – tiek įspūdžių, spalvų ir kvapų.
Grįždami į oro uostą, kalbėjomės, kad Krabi – ne tik vieta atostogoms, bet ir būsenai. Tai ramybė, gamtos galia ir žmonių šypsenos. Ir nors atgal laukė lietuviškas spalis, širdyje jau žinojome, jog į Tailandą dar sugrįšime – galbūt į kitą salą.
biruta 
MyTravel 
mykols