Vasaris Lietuvoje mums su vyru dažniausiai reiškia šaltą vėją, pilką dangų ir ilgesį šviesai. Šiemet nusprendėme, kad vietoj laukimo pavasario patys išskrisime į saulę. Taip mūsų pasirinkimu tapo Kataras, Doha – miestas, apie kurį iki tol žinojome tik iš nuotraukų ir pasakojimų apie modernią architektūrą bei dykumos prabangą. Viena savaitė Dohoje, Katare vasario mėnesį tapo netikėta, kontrastų kupina kelione.
Atvykome vėlai vakare, tačiau net naktį Doha, Kataras atrodė įspūdingai – dangoraižiai švietė įvairiomis spalvomis, o oras buvo maloniai šiltas, apie +22 laipsnius. Po lietuviškos žiemos tai atrodė tarsi ankstyva vasara.
Apsistojome viešbutyje netoli pakrantės. Kitą rytą pirmiausia išėjome pasivaikščioti palei Doha Corniche – ilgą pakrantės promenadą. Vaizdas į West Bay dangoraižius atrodė futuristiškai. Vyras juokavo, kad jaučiasi lyg ateities mieste.
Antrąją dieną nusprendėme pažinti tradicinę miesto pusę ir aplankėme Souq Waqif. Siauri praėjimai, prieskonių kvapai, audiniai, auksas ir rankdarbiai – viskas priminė Artimųjų Rytų pasakas.
Sėdėjome mažoje kavinėje, gėrėme arabišką kavą ir stebėjome vietinius. Vasaris Dohoje – idealus metas, nes ne per karšta, galima ramiai vaikščioti. Man labai patiko derėtis dėl suvenyrų – tai tapo savotišku žaidimu.
Trečiąją dieną aplankėme vieną įspūdingiausių miesto vietų – Museum of Islamic Art. Pastatas pats savaime – architektūros šedevras, o viduje – meno kūriniai iš viso islamo pasaulio.
Vaikščiodami po sales diskutavome apie kultūrų skirtumus ir panašumus. Kataras, Doha pasirodė kaip šalis, kuri sugeba suderinti modernumą ir tradicijas.
Ketvirtąją dieną leidomės į dykumos safarį. Tai buvo viena įspūdingiausių patirčių mūsų kelionėje į Doha, Katarą. Važiavimas džipu per smėlio kopas buvo kupinas adrenalino – aš laikiau vyro ranką ir juokiausi iš baimės.
Sustojome prie vadinamosios Vidaus jūros – vietos, kur dykuma susitinka su Persijos įlanka. Ten jodinėjome kupranugariu ir stebėjome saulėlydį virš smėlio kopų. Vasario oras buvo švelnus, todėl galėjome ilgai mėgautis dykumos ramybe.
Penktąją dieną aplankėme prabangų rajoną – The Pearl-Qatar. Marina, jachtos, elegantiški restoranai – viskas atrodė lyg iš kino filmo.
Vakarieniavome su vaizdu į jūrą, kalbėjomės apie gyvenimą Lietuvoje ir apie tai, kaip skirtingai žmonės gyvena pasaulyje. Doha, Kataras mums atsiskleidė kaip vieta, kur tradicija ir modernumas gyvena greta.
Paskutinėmis dienomis dar kartą pasivaikščiojome Corniche, nusipirkome datulių ir arabiškos arbatos lauktuvėms. Vasaris Dohoje, Katare buvo idealus – šilta, bet ne alinanti kaitra, mažiau turistų nei sezono piko metu.
Grįždami į Lietuvą supratome, kad ši kelionė buvo daugiau nei atostogos. Kataras, Doha mums parodė kitokią pasaulio pusę – modernią, bet kartu giliai tradicinę.
Rolanx 
MyTravel 
mykols