Bari
Bari miestelį pasirinkau, kadangi tai greičiausias ir lengviausias būdas pasiekti Puglią.
Pačiame Bari mieste teko praleisti nedaug laiko, kadangi visos išvykos buvo suplanuotos į šalią esančius miestus.
Rekomenduoju aplankyti senamiestį, pamatyti kaip ten gyvena vietiniai ir šurmuliuoja jų kasdieninis gyvenimas, paragauti jų rankų darbo makaronus, atsigerti skirtingose kavinese juodos kavos, paragauti bent keletą skirtingų bandelių ir kruasanų ir žinoma – ledai!
Bari nelabai tinkamas miestas papludimio megėjams, kadangi jis yra tik 1as netoliese ir nelabai didelis.
Bari senamiestį rekomenduoju aplankyti vakare, kai jis prabunda ir buna gražiai apšviestas, o klaidžiojant siauromis, gatvelėmis užima kvapą.
Lecce
Iš Bario į Lecce traukiniai važiuoja dažnai. Kelionė užtrunka apie 2 valandas, kaina į vieną pusę 10.50 Eur. Bilietų kaina perkant internetu ir iš aparato nesiskyria.
Lecce turėtų patikti baroko megėjams. Senamiestis nėra didelis, tad aplankyti viską tikrai įmanoma. Verti dėmesio yra amfiteatras, Duomo, gražuolė bažnyčia Santa Croce.
Alberobello
Alberobelo miestelis buvo mano kelionės tikslas. Viskas kas yra šiame miestelyje iš tiesu reikia pamatyti gyvai. Aplanko keistos emocijos vaiksčiojant tarp trulli stylio namuku. Aplink tik balti vienodi bet ir tuo pačiu skirtingi namukai su savo istorija ir ženklais ant stogo. Atrodo kad vaikštai filmavimo aikštelėje ir kad tai tik dekoracijos skirtos senovinei pasakai filmuoti.
Važiuojant traukiniu į Alberobelo iš Bario centrinės stoties, bilietus nusiprkti galima tik 11ame perone esančioje kasoje, ten rasite traukinių tvarkaraštį.
Monopoli
Monopoli ir Polignano a Mare miesteliai randasi šalia vienas kito į pietus nuo Bari. Jų žavumas tame kad jie išsidėste ant uolų, kurių grotus skalauja jūra. Aplankyti šiuos miestelius verta dėl jų kompaktiškumo, jaukumo, skanios kavos. Bevaikštant gatvelėmis galima netiktai atrasti nedidėles žvejų įlankas su valtimis. Polignano iš kekvieno miesto dalies atsiveria skirtingi uolų vaizdai su juose esančiomis kavinėmis.
pirmas 
Kavagne 
Aruna
Skaičiau ir galvojau – negi neužsuksit į Eguisheim? Man jis labiausiai patiko, o žiemą žmonių ten visai nebuvo, tai niekaip nepavadinčiau jo turistiniu 😉 O tavo Colmaras – man kaip nematytas miestas – vasarą ir dieną jis visai kitoks, nei žiemos vakarą – dar gražesnis. Ir šiaip, man Elzasas labai patinka, norisi ten sugrįžti.
Labai čia gražu ir jauku tuose neturistiniuose miesteliuose. Susidariau vaizdą, jog kiekvienam miestely norėčiau gyventi. O kad atkasėte, kur raganas degino, nemaniau, jog tai viešinama. Tokie juodi viduramžiai buvo. Kažin ko tada Lietuvoje trūko: raganų ar degtukų? malkų tikrai užteko. Aišku juokauju. Jei atostogausite Egipte, perkaisite nuo saulės, pavadinsite žmoną ar meilužę „Ragana”, ji negali supykti, nes kreipiatės į Saulės dievą: „Ra,- gana”…
Linosa, žiemą manau tikrai ten žmonių mažiau,o dabar tai tiesiog reikėjo kadrus gaudyt, kad niekas neįlįstų ))) Grįžk vasarą – ten daug ką yra dar pažiūrėt
Cesiau, iš tikrųjų tai tie miesteliai labai mieli, tačiau kai pavaikščioji, jau pasidarai išrankus ir galvoji, čia tiks, čia jau, matai, nebe)))
Reiks kada savo drauges nuvežti į tą grožį … Beje, nuotrauka su piktais trynukais labai pralinksmino – gražuoliai 🙂
Tai jau… ir aš ten visur gyventi norėčiau 🙂
Seniai mačiau, kad yra straipsnis, o perskaityti taip ir neprisiruošiau. Labai mėgstu perskaityti iš karto, paskui – reikia pastangų. Jezau, kokie tie visi miesteliukai faini, pavydžiu tokio pasivažinėjimo. Aš važiuoju lengvaja mašina tik tada, kai mane kas veža.
Labai gražūs miestukai. Padariau taktinę klaidą – perskaičiau abu pasakojimus dar nepietavęs. 🙂 Dabar sėdžiu apsiseilėjęs kaip labradoras.
Dėl tautiečių, bėgančių vos išgirdę lietuvių kalbą – nieko keisto. Aš dažniausiai irgi panašiai elgiuosi. Labai erzina, kai atosotgų metu su kuo nors „nesutampa biolaukai”, kas man su tautiečiais ne taip jau ir retai pasitaiko. :))
Straipsnis pasitarnavo… protmūšyje. Kas žaidžia gyvuose žaidimuose patvirtins (Auksinio proto). Praeitą savaitę pirmas klausimas buvo: „Elzaso miestas, trečias pagal dydį…”. Neperskaitęs klausimo, parašiau „Colmar”. Ačiū, Aruna.
Cesiau, smagu. ))) Bent tiek naudinga))))
O, net suintrigavot – jei Colmaras trečias, tai kas dar be Strasburo?
Antras Elzaso pietuose Miuluzas )
Ačiū. Žinojau pirmą ir trečią. Protmūšyje viskas praverčia, jei išlieka galvoje.
Colmare gražu labai, bet vegetarams nėr ką veikt. Vakarienei restorane radau bulves ir sūrio iš nemėsiškų.. 🙂
Buvau ten kadais, pirmais savo vergavimo Briusely metais, su tokiais smagiais italais. Pravažiavom daugumą tų meistelių, bet jau kokiam trečiam darosi per per saldu nuo to dailumo 🙂
Ačiū Arūna, labai gražios nuotraukos! o bet kur vyno rūsiai? Gi ten važiuojma gėlėmis kvepiančio Gewürztraminer vyno ragaut 🙂
Ra, nu jei dar po vyno rūsius būtumę vaikščioję, tai nieko nebūtumę pamatę )))) O šiaip jau prisėdus kavinukėje visai smagu vietinio vyno užsisakyt))
Dėkui Arūnai už šitą aprašymą,pasinaudojom labai. Iš pradžių planas-chuliganas buvo aplankyt visus
” jūsų” Elzaso miestelius. karštis ir kiti niuansai kiek pakoregavo planus: per porą dienų neturistiniai Scherwiller(čia ir gyvenom), Dambach -la-ville (ir iš tikro šeštadienio vakare 3 turistai be mūsų), turistiniai Ribeauville, Riquewihr, Eguisheim, Kaisersberg-Vignoble, visus sužavėjęs Colmar. trečią dieną aplankėm dar ir Strasburgą, o iki Munsterio jau persigalvojom ir nebevažiavom… o skaniuosius Miunsterio suriai
o suriai neprivažiavo… deja teko rinktis gaivus kvapas automobilyje ar…
Architect-jazz- smagu, kad pravertė )) Scherwiller nebuvom.Liko ten dar nelankytų vietų. Dabar jau teks jums savo kelionę aprašyti, nes labai rūpi kaip ten sekėsi)
problemos su tais rašymais, prastas rašytojas ir
laiko žiauriai trūksta, gal reikėtų
kada gūdžiais žiemos vakarais….
Architect-jazz, kad ir gūdžiais vakarais. Ir nesvarbu, kad kažkas kartojasi, visi keliauja kitaip )