Vieną Birželio dieną gavau pasiūlymą prisijungti prie grupės, vykstančios į kalnų stovyklą Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose.Kadangi pats tik prieš kokį 10 metų buvau belaipiojęs po kalnus, tai, vos prisimindamas išblėsusius vaizdus, nedvejodamas nutariau juos atgaminti.
Apsistojome kempinge „Tatranec“ šalia Tatranska Lomnica miestelio.Įsikūrimas buvo gana komplikuotas-atvykome į lietų, su be prošvaisčių apniukusiu dangumi ir 11 temperatūra.Lietuvą palikome saulėtą 25.Net palapinių nebuvo galima pastatyti per įkyrų lietų.Nuotaikos nepakėlė ir kempingo šeimininko parodyta berods čekų grupė,kuri dėl lietaus jau 2 naktis buvo prisiglaudusi kempingo restorane ant grindų…Be to,bungalovai taip pat buvo užimti.Bet, kol derinome apsigyvendinimo galimybes ir variantus, lietus nustojo, tad ryžomės statyti palapines.Paskui visai pragiedrėjo, tai net išsiruošėme į žygį link krioklio Maly Skryty Vodopad.Už Tatranska Lomnica kylant aukštyn į akis krito daugybė paguldyto miško.Vėliau sužinojau,jog tai – 2004 11 19 praūžūsios audros darbas, kuri kaip degtukus išlaužė daugybę medžių.Kol čia vėl atsikurs buvęs vaizdas, praeis nemažai laiko…Pasiekus krioklį gavome siurprizą.Pasirodo, dėl liučių nuplautas tiltelis, per kurį turėjome tęsti maršrutą link Stary Smokovec miestuko.Bet tai tik pagyvino maršrutą, nes per upę lipome akmenimis, uolomis,o tie , kurie bijojo, buvo pertraukti lynu virš upės.Tad gavosi šiokia tokia atrakcija, nes mišku vaikščioti po kalnus nėra ypatingai įdomu.
Kita dieną važiavome į Žemųjų Tatrų kalnuose esantį „Slovenskij Raj“.Ten kilome upės vaga viršun.Trasa sukultūrinta, sužmoginta- kopėtėlės,laiptukai, grandinės ir pan.Negaliu sakyti, kad nebuvo įdomu eiti, bet kad labai susižavėjau-taip pat ne. Matyt, mintyse jau buvau rytdienos žygyje į Aukštuosius Tatrus, kuriuose turėjome įveikti 2314m perėją.Po Rajaus dar nuvežė atsigaivinti į akvaparką, o dienos vargus vainikavo Tatranskyj Čaj degustacija:)
Kitą dieną iš Štrebsko Pleso miestelio pradėjome žygį link Bystro Sedlo perėjos.Per valandėlę grupei pakilus iki Skok krioklio, prasidėjo apystipris lietus.Tad dalis nusprendė leistis žemyn, kiti –kilti dar aukštyn.Pradžioje norėjau ir aš eiti atgal, bet nuojauta kuždėjo,jog oras pasitaisys.Vėliau dėkojau savo nuojautai:)Šiaip Tatruose birželio antroje pusėje, anot vadovo, nebūna tiek sniego.Šikart jis prasidėjo jau nuo krioklio Skok, kai kitais metais jo būdavo tik prie viršūnių.Sutiktas žmogus , grįžtantis iš viršaus, mus nuteikė, kad neįveiksime tos perėjos.Bet mes patys nusprendėme vistik eiti, o jei matysime, kad neįmanoma , tada ir suksime atgal.Bet tas velnias nebuvo toks baisus ,kokį jį bandė piešti kiti keliautojai.Kaip tik, būdami debesyje ir pasiekę ežeriuką su plaukiojančiomis ledo lytimis viską apgaubiančiame rūke,pasijutome lyg kitame, mistiniame pasaulyje.Nebuvo svarbu nei kiaurai sulyti rūbai, nei sušlapę batai.O perlipus per perėją, kitame slėnyje mus pasitiko saulutė ir malonus , greitai rūbus išdžiovinęs vėjelis.Apie vaizdą, kuris atsivėrė net nekalbu – reikia pamatyti…Taip ir nusileidome tuo slėniu nuolat matydami fantastišką reginį.
Sekanti diena buvo pusiau poilsio prieš kopimą i Rysy viršūnę.AplankėmeSpiš pilį, iš kurios atsiveria nebloga panorama į apylinkes.Dar turėjome pavaikštinėti po Levočo miestą, bet prasidėjo stiprus lietus su žaibais, kurie sujaukė mūsų planus.Kaip vėliau paaiškėjo, lietus neleido mums kopti ir kitą dieną į aukščiausią mūsų kelionės viršūnę Rysy.Tad buvo pasirinktas kitas maršrutas- kilti iki netoli mūsų miestelio esančios Zeliona chatos, paskui į kažkokią viršūnę šalia Lomnickij Štit 2038m berods, ir leistis per observatoriją, keltuvų stotį ,slidininkų trasomis į Tatranska Lomnica.,Šis kopimas nebebuvo toks įspūdingas ir sunkus kaip pirmasis. Aišku, vaizdas nuo viršaus nepaliko abejingų. O grižus į kempingą iškart užklupo kruša su 2 eurų skersmens ledukais.Grižome minutė minutėn. Kiti tautiečiai, buvę kempinge paskui pasakojo, kad visa tai išgyveno viršuje kalnuose, tai nenorėtų dar kartelį pakartoti:)
Na, o paskutinę diena prieš kelionę į Lietuvą, vėl nusiplovėme žygių nuovargį Poprado akvaparke, apsirūpinome lauktuvėmis ir pajudėjome namo.
Apibendrinimas. Nuo 2009 Slovakija įsivedusi eurą. Žmonės, buvę ten dažnai, sakė, kad kainos nieko arba labai nežymiai skiriasi nuo buvusiųjų .Iš esmės tai nebrangi šalis.Benzinas kainavo 1,10 – 1,14 eur.Alus bare 1 – 1,3 eur,parduotuvėje 0,40 – 0,80 eur. Maisto kainos panašios į mūsiškes, gal kiek žemesnės.Iš alkoholio pagrindinė lauktuvė Tatranskyj čaj 10 eur. Būtina paragauti česnakovos sriubos, guliašovos ,kepto sūrio ir kalnų chatose žolelių arbatos. Net aš – arbatos analfabetas, atsigėręs jos, suvokiau kad tokios jokioje parduotuvėje nenupirksi…Taigi,Slovakija- pigi ir graži šalis:)
Kavagne 
Aruna 
pirmas